Augalų imunitetas daržininkui

Rūpintojėlis kaktusas ir jo pamoka.

Noriu pakalbėti apie augalų imunitetą bendrai. Jau nuo sėklos turime rūpintis augalo sveikata – lygiai taip pat, kaip ir žmonių gyvenime. Pabandykit komfortiškai patūnoti – atrofuojasi visi galai. Todėl svarbu palaikyti pusiausvyrą tarp komforto ir grūdinimosi.

Komerciniams augintojams reikia masės ir momentinio vaizdo.

O nekomerciniams augintojams? Sveiko augalo, optimalaus derliaus, gerų skoninių savybių, ilgo laikymosi, jei tai svarbu. Visa tai užtikrinti gali geras imunitetas.

Kai mes perkame daržoves prekybos centruose, dažnai vartojame tokį žodį – užpumpuoti. Jie ir yra užpumpuoti, iš esmės ne tik daržovės, bet ir greitai užauginta paukščių ar žuvų mėsa yra kitokio skonio, nei gero naminio vištuko ar juolab kokios laukinės kurapkos. Tai padaro papildoma šiluma, maistas, priedai, vanduo. Ir tada, žinoma, apsaugos priemonės – vaistai, chemija, purškalai. Tiesiog ligoninės palata ir lašelinės, palaikančios buvimą. Bet prastas išplautas skonis – tik rezultatas, esmė yra tame, kad sutvėrimai tampa visiškai priklausomi nuo menkiausio poveikio iš šalies, o tai reiškia – įkinko ir mus (arba priverčia mus įrengti papildomas sistemas, kai toli gražu ne visada jų reikia). Užmylėtas augalas šiandien – ligonis rytoj.

Tai puikiai iliustruoja ši supjaustyto kaktuso foto. Kažkada pakraupau pamačiusi nutrenktą kažkur saulėkaitoje tūlame France parke, o po to padėkojau už pamoką. Juk jei tas kaktusas būtų iš šiltnamio, dar ir gerai atsigėręs vandens, būtų supuvęs, arba tiesiog subliuškęs po pirmo bakstelėjimo infekcijos. Dabar makabrišku veidu juokiasi iš savo skriaudėjo, nes užsigydė žaizdas ir gyvens dar ilgai, kaip žmogaus durnumo priminimas. Nors kalbant apie vaisius - kai kur Azijoje šeimininkės nenusiskina visos lagenarijos ar pan., o su mačete nusikerta tiek, kiek reikia tos dienos patiekalui. Vaisius užsiaugina plėvelę ir auga toliau. Mes ne kartą tą patyrėme su cukinijomis iš daržo – net gulėdamas ant virtuvės stalo vaisius užsigydo nupjautą vietą.

Todėl spartietiškas gyvenimo būdas labai padeda visiems gyviems organizmams, daržovėms irgi. Ir tarp strategijų kaip šildyti, pašviesti ir apžaisti turėtų būti aiškus supratimas ir ko nereikia daryti ir kodėl.

Žinoma, išmesti į šaltį ar nebelieti daigo – ekstremalu ir neprotinga. Tačiau sąmoningai selektyviai rūpintis iki įsikabinimo, o toliau tik sekti padėtį su minimaliu įsikišimu – puiki išeitis. Pernai taip augo visa mano moliūginių kolekcija. Vaisiai buvo mažesni, nei būdinga veislėms, bet skonis nuostabus, o laikosi jie dar dabar, balandžio gale. Anksčiau po naujų jau nieko nelikdavo – kas nesuvalgyta būdavo supuvę. Ilgesniam saugojimui pomidorus irgi nurenkame prieš lietų ar gerą palaistymą.

Pomidorai yra kaip skirtingų veislių šuniukai – vieni lepesni daugiau, kiti mažiau. Mano Sode vis daugiau atsiranda tokių, kurie iš esmės yra palikti būti pusiau laukiniais, ir jie yra mano skaniukai. Tokie augalai yra mano Rojaus Sodo versija – kai ateini tik pasibūti ir paskanauti. Dar niekada kiekybė nebuvo gyvenimo kokybės rodiklis.