Kad cukinijos netaptų prakeiksmu

Žmogus yra daugiaveidė neapsisprendusi būtybė – pavasarį varnėnams inkilus kelia, o kai vyšnios sirpsta šaudytų juos, jei galėtų. Taip pat ir su cukinijom – sėja, sodina, slimokus alumi girdo, o kai derlius prinoksta, tai su dėkingumo ir atsiprašymo išraiška veide žiūri kam čia tą cukiniją įsiūlyt. Su tais varnėnais tai bent šiokia tokia logika, o čia!?

Kokia ta ,,vienintelė galima’’ mūsų įsivaizduojama cukinija? Standartinė yra jaunas vaisius – pailgas, o kartais apvalus, žalias arba geltonas. Darže cukinijos dera vasarą, gana trumpai, nes greitai perauga, bet kai dera tai būna DAAAAAUG. O parduotuvėje jų pilna ištisus metus ir jos yra gana pigios, tai augina tik tie, kurie gyvena toli nuo parduotuvių, ir tie, kurie augina daržą ,,kaip visi‘‘. Ir kaip visi susierzina radę kiek labiau prinokusią, nei ta standartinė.

Didelę dalį maisto aš užsiauginu pati ir nekenčiu konservuoti, tai aplinkybės prispyrė mane suprasti, kaip galima gauti maisto iš savo daržo ištisus metus nestovint prie stiklainių ir nemetant atliekų kibirais į kompostą. Prijuostę užsidedu tik tada, kai doroju kokias labai dažančias uogas (gervuoges, šeivamedžio ar šilkmedžio).

Atsakymas – sezoniškumas ir sezoninis maistas. Tai pats sveikiausias maitinimosi būdas, beje. Kitas dalykas yra asmeniniai poreikiai – pvz. aš nemėgstu miltinių kepinių ir saldumynų, esu visiškai abejinga braškėms žiemą (parduotuviniams nesezoniniams), bet nenoriu čia plėstis apie save, kiekvienas savaip pasvarstykit. Noriu pasidalinti sezoniškumo idėja ir kaip tai pritempti prie savo poreikių.  Kaip pavyzdį pasirinkau cukiniją.

Cukinija yra trumpos vegetacijos augalas, todėl dalį sėju anksti į indelius pavasariui ar sodinu į vazonus, dalį kaip pridera ir kaip daro visi, o dalį iškaišioju po daržo pakampes, ant komposto, ten, kur reikia kulisinių ir žemę dengiančių augalų kitiems augalams, arba tiesiog palieku saują sėklų dygti, kuri nukonkuruos kitas, ta ir augs. Sėju nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos kas mėnesį po kažkiek.

Bet esmė tame, kad vartoju sėklas, daigus, lapus, ūglius, pumpurus ir žiedus ištiso cukinijų sezono metu iki vėlyvo rudens. Aš neturiu tikslo užsiauginti kibirą jaunų cukinijų vienu metu ir galvoti, ką su jomis daryti – jaunas užuomazgas randu ištiso sezono eigoje, bet ir tos peraugusios mane džiugina, dar ir kaip.

Nepamenu, kai buvau vaikas tas dideles cukinijas kažkaip vadindavo kiaulėm ar paršavedėm. Tai tokių jokioje parduotuvėje nenusipirksi! Viename cukinijos augale yra bent 9 - ios skirtingo panaudojimo stadijos, manau, pasvarsčiusi rasčiau ir daugiau. Taigi, sėklos, visas augalas ir vaisiai nuo pat mažutės užuomazgos, standartinio dydžio jaunos cukinijos iki paršavedės tinkama maistui. Nevalgiau tik šaknų.

Šioje vietoje noriu paminėti dar vieną augalą – agurką. Kai randame sėklinius agurkus darže tai suraukiame nosį, bet mokame nemažus pinigus už Kiwano egzotinių vaisių skyriuje. Mylimi ir brangūs, mokame už ragiukus, nes visa kita yra tas pats! Svarbiausia yra mokėti panaudoti to pačio augalo skirtingas stadijas! Šiuo atveju nuo kornišono iki sėklinio.

Šalia mūsų miestelyje yra tokia vietelė, panašiai kaip Humana, ten ir žmonės dirba reikalingi socialinės paramos. Dalis iš jų yra mano bičiuliai, ir aš jiems karts nuo karto suruošiu pintinę iš daržo lauktuvėms. Kokį žvilgsnį gavau, kai pintinėje jie aptiko ,,kiaulę‘‘!  Tarsi tikrą būčiau pakišusi. O nešiau kaip lobį :D, nes –

Kiaulės cukinjos pakeičia tekstūrą ir ją panaudoti galima:

1.      kepiniams, pyragams, ir duonai kepti – sūriems ir saldiems. Ji yra daržovė – duona;

2.      uogienėms ir kompotams – ji priima bet kokį skonį, su kuo ,,šalia paguldysite‘‘. Ji gali apsimesti ananasu arba tapti saldainiu guminuku išdžiovinus, ją galima nuspalvinti, prikvėpinti, priprieskoninti;

3.      kiaulė daug geresnė rauginimui, sūdymui, prie mėsiškų patiekalų, farširavimui....;

4.      mano konservavimas žiemai yra džiovinims ir šaldymas. Bet paršavedė kaip koks moliūgas dar pati stovi vos ne iki naujų metų!

O nuotraukose mano patiekalai iš cukinijų. Kadangi visgi tenka daryti kepinius ir saldumynus, mano improvizacija tokia - Šokoladinis Pyragas – 1 dalis mirkyti sublenderiuoti raudonijei lešiai, 2 dalis tarkuota cukinija, 3 dalis - sumaltos plikytos datulės (galima pakeisti saldžia bulve ar šaldytu banau) ir kakava. Viršus – labai saldžios geltonos slyvos. Cukraus nėra, miltų nėra, nuodėmė tik kepimo milteliai ir alyvuogių aliejus. Na, 3 kiaušiniai ne nuodėmė :) Skanu, visgi man labiau patinka cukinija su česnaku arba kiaulės cukinijos fri čipsai su Persillade.

Tai pavyzdys, kaip galima susidėlioti sotų ir gana tingų gyvenimą. Tai va šitaip va ir va kaip. Skanaus dėliojantis ilgalaikius prioritetus.