Kaip nepersidirbti ir pailsėti (čia tiems, kurie myli savo veiklą)

Visi mes turime bėgimo į miražą momentą, kai apgaudinėjame save tai žinodami. Ir šis reikalas gali būti visai neblogas variklis, kai moki įkinkyti savo naudai.

Manoji iliuzija yra ta, kad aš, visą dieną lėkusi, pasidarysiu 15 minučių ekstra vakare sau ir ką nors tokio malonaus nuveiksiu – pvz. pailsėsiu. Bet taip neįvyko per begalę metų ir joks ženklas nevertė manęs daryti prielaidą, kad kada nors bus kitaip.

Bet kas iš to gimė? Visų pirma, mano polinkis ir poreikis soduose kurti Vieteles. Apie tai jau ne kartą rašiau ir dar parašysiu. Vietelės yra tokie poilsio ir kaifo altorėliai sodininkui. Visa bėda, kad tikras sodininkas kaifuoja skrydyje... – sodininkai yra kažkokie žemės beždžionės ir kregždės hibridai. Be to, nutūpus yra sunku pakilti. Be to, smalsumas ir pažinimo džiaugsmas veža ir dar tokia meškerė, pririšta prie uodegos, o riešais nosį kyburiuoja morka ant virvutės (ar pomidoras, veislinis ypač) – ir tu varai.

Tai pirmas klausimas – kokia jūsų iliuzija? Antras – ką ta proga pozityvaus nuveikėte?

Nors aš meistras apgaudinėti save, o realybėje to nepadaryti, aš žinau kelis metodus, kurie veikia. Čia kaip dieta – tai neveiks, jei tai netaps gyvenimo būdu. Kai kuriuos dalykus sąmoningai susidėliojau, o vienas mane rado pats, ir kol kas jis veiksmingiausias. Bet apie viską iš eilės.

1.      Prioritetai;

Su amžiumi keičiasi ir mano sąvokų supratimai – pvz. apie tikrą ir tariamą pagarbą ir mandagumą, t.y. ką aš privalau, o ko ne. Pasiimti Savo laiką iš ETERIO yra prioritetas. Nes iš nieko kito jo atimti nereikia, jis nepriklauso jokiai kitai būtybei pasaulyje. Net jei mes kažkam įsipareigoję – jei mūsų neliks, tai ir pagalbos neliks. Saugokite savo vyšnios kauliuką, kad galėtumėte ataugti. Dienos reikalai – tie, kurie būtini. O ten jau galite pasirinkti savo krūvio lygį – svarbu galo negauti. Reikia pasitaupyti savo energijos ir kitiems?  Tai apie tą patį. Dėliokitės ne darbus, o savo energijos resursus. Ir – žmonės jūsų nepalieka, jūs arba iškrentate iš prioritetinių, arba jūsų ne(pa)veža dėl vienų ar kitų priežasčių. Todėl laiko ir energijos pusiausvyra yra svarbi ne tik darže. Prasmės buvimas ar nebuvimas ypač tai padeda subalansuoti.

2.      Time management ir savalaikiškumas;

Laikas yra galinga jėga - tas, kas žino Metų Rato paslaptis, pasikinko sodininkauti ir gyventi su Ouroboros. Jei reikėtų sudėti tai į vieną sakinį, patarimas būtų toks: nedarykite to, kam dar ne laikas, o kai ateina laikas – pirmyn; nepavyks  - anksčiau ar vėliau ištaisysite.

3.      Dėmesio nukreipimo manevrai;

Jie gali būti pasirinkti, bet geriau, jei jie primesti. Rimtai. Kai kurie dalykai yra Force Majeure. Tai Aplinkybės, ir nors kartais turime pasirinkimą jų atsisakyti, bet vėlgi - gal kitos aplinkybės neleidžia to padaryti. Kartais tai susivelia į košę, o kartais situacija yra tokia, kad mums belieka žaisti pagal kitokias taisykles ir tai gerai, tai numuša mus iš savo pačių susikurto žiedinio traukinuko bėgių. O kaip žinia, mes visada klijuojam sau komforto zonos lizdą. Net jei ta komforto zona yra ekstremalūs pavojai, jei mes tai pasirinkome, vadinasi – mums to reikėjo, tai – mūsų komfortui. O čia – duota ir nepaklausta. Tai – sąlyga augti, plėsti ribas. Nepaisant.

4.      Kaip prisiėmus ekstra darbo jo sumažinti;

8 plius 4 bus 12 ir jei ne minus, tai kaip gali būti, kad pridėjus daugiau buvęs skaičius sumažėtų? Paprastai – nors ką tik sakiau, kad savo branduolį svarbu išsaugoti, užtenka klijuoti viską apie save, brangiausiąjį. Atiduokite laiko kitiems, ir jums jo pasidaugins, nerealiai daug. Kai laiko sąvoka ištirpsta – laikas dingsta. Draugai suteikia ištisus paralelinius gyvenimus (todėl atsargiai rinkitės juos, nes žaizdos būna gilios), akimirkos pagalba irgi gali sustabdyti laiką, o tai reiškia, murktelėti jus į begalybę.

O mane pasirinkusi aplinkybė – vištos. Vieną dieną rakteliai į delną ir 10 vištų mano žinioje. Tada, kai jau maniau pati nusikudakuosiu nuo darbo krūvio. Valanda IŠ mano kasdienio gyvenimo reiškia Dovaną man – pirmą kartą randu laiko prisėsti ir iškristi iš kasdienės rutinos ant beveik suirusios plastikinės kėdės, kurią radau vištidėje, ir tai mano sostas Vietelėje, kuri man DUOTA. Dėkoju Visatai už Dovaną. Ji žino - mums reikia ne to, ko mes norim, o to, ko mums Reikia. Ir žino, kai mūsų reikia dar kažkam,  ir tai puiki motyvacija nepaskęsti savo problemose.

--------------

Norėčiau sužinoti apie miražus tų, kurie guli bambas iškloję prie nuskustos pievutės. Šiaip, pažinimo džiaugsmui. Kad nereiktų skusti? Pirmiausia norisi per dantį patraukti, bet aš juk irgi kai kuriuos sociumo dalykus darau dantis sukandusi. Viskas tampa aišku, kai supranti, kad sodas nėra jų hobis, o kartais net pareiga – ir tiek. Prasmė ir motyvacija turėtų būti gvildenama, o ne kokį kvietką kišti lėtai mirčiai į nagus. Kam rašyti kaip nieko nedaryti tiems, kurie ir nenori daryti?

Profesija įpareigoja žinoti klientų poreikius - kekvienam poreikiui parenkamas ir būdas. Tik jis nebūtinai turi būti primityvus net ir tiems, kurie nenori sodininkauti.

Tai bręsta rašinys tiems, kurie sodo nenori, bet turi plotą.