Kas yra skurdas ir ,,buožės'' sodininkai.

Kas yra skurdas? Tai ne tada, kai nėra pinigų, baisiausias skurdas yra tada, kai negali planuoti savo laiko, ty. Savo Gyvenimo. 

Anot sociologinių tyrimų patys laimingiausi žmonės yra ne turtingiausi, o tie, kurie turi kad ir menką atlyginimą, bet pastovų. Jie gali tvarkytis su savo laiku, svajoti, planuoti!

Taip, tai susiję su pinigais ir su jų kiekiu, bet ne visada. Yra viena kai nežinai, kada atsiskaitys už jau atliktą darbą, o gal visai neatsiskaitys. Kai klientai ateina kupini norų, bet be krislo gebėjimo padaryti sprendimą, o po to dingsta kaip miražas sujaukę tavo laiką ir dėmesį. Kai visuomenė pastatyta jau nebe ant ,,lipimo per galvas‘‘, o ant to, kad kilimėlis pastoviai ištraukiamas iš po kojų. Karai, marai ir covidai yra visuotinis išderinimas, bet tada žmogiškame lygmenyje jis atsitinka lygiai taip pat. Vienas išderintas elementas išderina kitą, ir tai plinta daug greičiau ir baisiau už bet kokį virusą, nes tai apima praktiškai visus – nenuspėjamumas, neužtikrintumas, nerimas dėl ateities, dėl savęs ir artimo savo – net jei kišenėje solidi suma, ji realiai negarantuoja nieko. Ir taip kaip sustatytos domino kaladėlės virstam, versdami aplinkinius. Labai tikiu, kad susikabinus už rankų ta virtimo banga liautųsi. Bet kartu tai ir utopija...

Tačiau yra vienas dalykas, kuris tiesiog įkūnija laimę būti laisvu ir kaip niekas kitas moko mus kas gi yra Laikas. Kaip jame nardyti? Kaip planuoti? Kaip būti laiko valdovu ir jo patenkintu pavaldiniu vienu metu?

Ne, nesiūlau Sodininkavimo kaip escapizmo. Tebūnie tai vieta, kur mes atkursime savo energiją ir tikėjimą pasauliu, ir vienas kitu. Nes šunes loja, o karavanas kaip keliavo, taip keliauja. O tas karavanas – tai Gamta, nešdama mus savo lopšyje. Tai ji nenumaldomai rūpinasi mumis, kol mes bjaurojamės savo homo sapiens lervų raizgalynėje, tai ji vienaip ar kitaip žmonijai tai įteigs, net ir grubiuoju būdu, jei prireiks.

O švelnus ir doras būdas tai suprasti – tai mums patiems pradėti dialogą su Gamta. Sėkla delne – geriausias to pažadas. Geriausia VALIUTA, kuri augs ir augins ne tik kitą augalą, bet ir patį Sodininką. Pažiūrėkim atidžiau – kokia ta sėkla? Ak, pomidoro! O kokio? Ankstyvo, ar vėlyvo? Vadinasi, po tiek ir tiek dienų aš galiu tikėtis, kad mano delne bus pomidoro uoga, ir ne viena! Ir dar daug daug sėklų ateičiai! Žinoma, dėl to ir aš turėsiu subiniuką pajudinti, bet tai realiai pats doriausias santykis, kai Sodininkas žino, ką jis turi daryti, kiek jis turi laukti ir žino, kad jam bus atsilyginta. Na, o būna kad ir visko pasitaiko, Shit Happens, kaip anglai sako. Bet esmė tame, kad ir tam galima pasiruošti, apeiti, apsidrausti. Suplanuoti kitaip sekantiems metams. Ir išsiaiškinti, kas mano valioje, o kas ne. O kas ne mano valioje – kaip galiu tai apeiti. Kaip mano žinios gali praplėsti mano galimybes laike ir rezultatui iš to pačio žemės lopinėlio?

Šiuolaikinis ritmas yra tokis mėsmalės ir karuselės hibridas. Išlipus iš jos bent jėgų atgauti – prisilietimas prie TURTO TURĖTI GYVENIMO BŪDĄ, LIFESTYLE – tai prabanga, kuri yra galvoje.

Jūsų delne yra sėkla? Koks jūs...ŽMOGUS.