Kepta vaisių ir daržovių uogienė

...ir sūdyti vaisiai ir uogos su daržovėmis

Žmonija nuo seniausių laikų kūrybingai naudoja savo išgyvenimui tai, kas yra aplinkui ir antrinių žaliavų panaudojimas yra normalus, kasdienis dalykas. Gyvenu labai senų pastatų ir daiktų apsuptyje – retai kada rasi baldą, kuris būtų visas padarytas iš naujų medžiagų. Visada yra kokia lenta iš kito baldo, palangės ar stalo. Ypač lengva skaityti pastatus - kiekviena skylutė ar pjūvis lentoje pakankamai akivaizdžiai liudija kur ji buvo prieš tai, ir net ir prašmatniausios pilys yra ne išimtis.

Švaistymo žmonės negalėjo sau leisti. O kad užtektų maisto ir nebūtų bereikalingų maisto atliekų, kūrybingas panaudojimas vartojimui ar atsargoms irgi yra normalus reiškinys.

Yra ir receptai, kurie sukasi tam tikrose vietovėse, bendruomenėse, šeimose – ir tai irgi normalu, tai į formules (tradicijas) sudėta garantija, kad bus pastogė ir maistas. Bet atėjo laikai, kai prireikė, kad bet kurioje pasaulio vietoje ,,hamburgeris‘‘ būtų toks, kaip visur. Net ir ten, kur tokių ingredientų iš viso nėra. Ir prasidėjo visos bėdos.

Mes pratę, kad būtų taip, ir ne kitaip. Tada reikia pirkti. Ir visiškai atrofavosi kūrybinio aplinkos gėrių panaudojimo įgūdis. Kita vertus, ieškomi vis nauji skoniai – kaip puiku, kad galime gauti vieną vaisių iš Japonijos, kitą iš Prancūzijos, o trečią kažkur iš Afrikos! Nors jų skonis ir kvapas neturi nieko bendra su tais, kurie auga tėvynėje.

Bet kviečiu įjungti kūrybinį maisto panaudojimo ,,iš to, kas yra‘‘ mygtuką, o ne receptus.

Man nepaprastai patinka žalumynų dėžės kasdien idėja – ,,užsiprenumeruoji’’, ir kas dieną ūkis pristato po dėžę to, kas tuo metu auga aplinkui. Bet mes galime ir patys tai susirinkti arba nusipirkti turguje, esmė tame, kad panaudojus netradiciškai viskas sueina – nuo patiekalo iki džiovintų prieskonių ar saldžių pabarstukų.

Šiandienos tema – vaisiai ir daržovės kartu.  Kepta vaisių ir daržovių uogienė.

Kulnarijoje yra ir netikėtai derantys miksai. Kažkada Čekijoje teko ragauti troškinį iš karpio ir jautienos, nuo to karto mėsa ir žuvis kartu yra vienas mėgstamiausių patiekalų. Lygiai taip pat žavi kontrastai - mėsa ar žuvis su saldžiarūgščiais dalykais, aštrūs ir kartūs ,,saldumynai’’, sūri prieskonių duona su medum ir pan.

Ypač patinka daržovių ir vaisių uogienės – greičiau tai užtepai. Juose nėra cukrausi ir visas šis mišinys gali tapti saldumynu prie pyrago ar sūrio, prie mėsiškų ar žuvies patiekalų, ar tapti školadu, jei įmaišyti kakavos arba kažkas labai saldaus ir spicy, kas mėgsta saldumą ir aštriuosius pipirus.

Daržovės prisiima vaisinius skonius, kai kurie suteikia saldumo patys ar pasidalina savuoju skoniu, spalva; tekstūra visada yra puiki . Kartais pagrindas yra vaisiai - tada daržovės ir vaisiai ,,apgaudinėja'' vėl kitaip. Pvz. pomidorai su kriaušėm sudaro tokią kombinaciją, kai nesuprasi, kas ten yra, o galima tiek cukraus pridėt, tiek druskos ar pipirų, o dar kokia uoga gali viską sujaukti kitokiam malonumui.

Iš kelių ingredinetų turiu nesuskaičiuojamas kombinacijas patiekalų! Tai plona riba tarp uogienės, daržovinio užtepo ir kepto kompoto :) Man patinka kepti vaisius ir daržoves viename dubenyje, o tai, ką gaunu, kiekvieną kartą skiriasi. Galima vadinti uogiene ar užtepu, gali būti saldus, sūrus, aštrus – bet koks. Svarbiausia, kad kiekvieną kartą būna kitaip - tai, ką man atneša diena. Kai kepi, o ne verdi, net kiekvieno kąsnio skonis vis kitoks, nes vaisiai ir daržovės nepraranda individualumo, bet kartu kiek susimaišo ir sudaro bendrą patiekalą. Galima dėti cukraus, druskos, pipirų ir bet kokių prieskonių. Saldžioms uogienėms puikiai tinka daržovės – cukinijos, moliūgai, pomidorai, burokėliai, svogūnai, saldžiosios bulvės ir kt.

Sūdyti vaisiai ir uogos su daržovėmis tinka prie mėsos ir sūrio patiekalų. Pomidoras keptas su česnaku yra klasika, o pridėjus kelias kitas uogas - jau ekskluzyvas!

Kadangi gamindama nemėgstu stovėti prie puodų – kepu. Kepu pomidorų padažus, uogienes irgi. Sudėjai į dubenį, užstatei ir palieki kažkuriam laikui. Nuotraukose į uogienę sukrito: figos, slyvos, pomidorai, obuoliai, avietės, gervuogės, vynuogės. Teisybės dėlei pasakysiu, kad juk panaudoju ir parduotuvinius dalykus – tai kokią citriną, tai razinas. Bet svarbu žinoti, kad kai kuriuos skonius galima išgauti iš aplinkui esančių dalykų – rūgštumą iš laukinių vynuogių arba iš jų lapų, svarbius prieskonius iš lapų - vyšnių, juodųjų serbentų ar ant palangės augančio citruso ir tt ir pan. Taipogi įmesti kažką iš savo liūdinčių spintelėse atsargų.

Kiekvienas ingredinetas kepant išlaiko savo skonį, tačiau pagauna ir visumos muziką. Iškepus pakanka kartą kitą apsukti šaukštu ir visa susimaišo, bet išlaiko savo natas. Dedant į burną figą su gervuoge yra vienas potyris, aptinkant vynuogę su slyva – jau visai kitas. Ir netikėtai suskamba pomidoras ar obuoliukas su aviete.

Visa tai nesulyginama su tuo, ką gauname ieškodami dalykų, kuriems tiesiog dar ne laikas, arba jie atkeliavę dar neprinokę iš tolių toliausių. Gero džiazo ieškant maisto ir žaidžiant virtuvėje!