Kur ritasi Sodų pasaulis?
- danielevysnia2
- Sep 19, 2023
- 3 min read
Ironiška, kad dvi kraštutinybes pamačiau tą pačią dieną – tai projektas DevolutioN Park Kinijoje ir Beton Concept projektas privačioje teritorijoje Prancūzijoje.
Iš vienos pusės tai nieko nauja, bet sugretinus juos abu ir gimė šis seniai išnešiojamas rašymas. Tiek kartų teko kalbėtis su klientų šeimomis, kur vienas sako – man reikia natūralumo, o kitas – užcementuokim, ir nieko nereiks daryti – kad šie du projektai yra tarsi tokių pokštavimų įsikūnijimai.
Kartais ir aš po sunkaus sezono pagalvoju – na štai, kai pragaras užšals, galėsiu padaryti tą ir aną. Bet čia kaip toje pasakoje apie mamą, vaiką ir velnią – kai mama sako vaikui – kad tave velnias nuneštų, tai velnias net ausimi nepakrutina – jis žino, kad tai nerimta ir jis nieko negali padaryti. Ant savo Sodo tik aš galiu paburnoti ir tai tik su meile. Bet jei realybėje kas man jį užbetonuotų...Visgi dabar kraštovaizdžio dizaino tendencijos skyla į dvi dalis – į ekstremalų natūralumą ir priešingai, į visiškai dirbtinį gerbūvį – aplinkos dizainas tampa identiškas interjerui, o priežiūrai reikia ne sodininkavimo įrankių, o cleanerio atributų – šluotos, kercherio ir chlorkių.
Įdomiausia tai, kad abu kraštutinumai atsirado dėl tos pačios priežasties – laiko priežiūrai, resursų (ypač vandens) trūkumo ir noro atsiriboti nuo aplinkos savo komfortiškoje saloje. Tik komfortą vieni supranta kaip natūralumą, o kiti kaip galimybę neprižiūrėti. Deja, abu dalykai yra visiška iliuzija. Nuogas natūralumas be estetikos gali virsti tiesiog apsileidimu, o betonines (ar marmurines) dangas irgi reikia valyti, tik tas priežiūros procesas neatneša tos naudos ir pasitenkinimo, ką gauname sodininkaudami tikrame sode.
Pakalbėkime apie kiekvieną projektą iš eilės konkrečiai ir abstrakčiai. DevolutioN Park Kinijoje projektas yra simbolinis konceptualus trumpalaikis kūrinys. Jis yra sukurtas bute, daugiaaukščiame name – kažkur per vidurį dangoraižio. Bet koks sodininkas vien užmetęs į tai akį gali pasakyti – vaikučiai, nedarykite to namuose. Reikia ypač daug pastangų, kad įrengti tai pastate konstruktyviai saugiai, o kita problema – apšvietimas, vanduo ir panašūs būtini gyvam Sodui dalykai. Taigi, be daugybės filosofinių simbolinių išvedžiojimų pamoka tokia – natūralumas turi būti veikiantis, nesumeluotas. Kitaip jis bus tuščia, nuolatos dėmesio reikalaujanti dekoracija arba tiesiog neišgyvens. Tai galioja ir pseudonatūraliems dizainams po atviru dangumi. Sodas turi būti užgydyta žaizda, o ne kvietkais papuoštas Vietos Dvasios lavonas.
Beton Concept pavadinimas kalba pats už save. Šie ,,betono sodai‘‘ yra firmos, kuri įrenginėja baseinus ir kitas urbanistines konstrukcijas šalutinio poveikio rezultatas. Bet nesistebėkite, pvz. Anglijoje, ypač Londone tokie dirbtinių dangų pagrindu sukurti dizainai klesti jau seniausiai, kokius 30 metų. Baltos plokštės ir jų tarpuose pasikartojantys, sunkiai užmušami augalai - sukišti dešimt į vieno vietą, kad tik užtikrinti greenery, žalumą. Easy grass, dirbtinė žolė, irgi yra atskira verta dėmesio istorija, kurią pažadu papasakoti kitą kartą. Prancūzai turi savo versiją su žvyriukais, akmenukais ir pjautais akmenimis, tarp kurių kyšo koks kaktusas ir Budos skulptūra. Žinoma, yra ir priežastys – Prancūzijoje išgrįstas plotas yra apmokestinamas, o žvyriukas - dar ne buržua, turėkis veltui.
Bet neskubėkime teisti dizaino pasirinkimo (ne dizaino, o pačio pasirinkimo, sprendimo). Jei mums atrodo, kad be jokio medžio ten viskas iškeps, tai būkite ramūs, saulėkaitoje vaikšto tik trenkti turistai. Dieną miesteliai pietuose yra tarsi išmirę, o ir miestuose niekas saulėkaitoje ant stogo nelipa. Kita vertus, pietuose sezoniniai parazitai ir kenkėjai yra daug nemalonesni, nei mūsiškiai, todėl sodai dažnai yra kaip ant delno grynai dėl vietinių aplinkybių, o ne grožio supratimo.
O kas patinka man? Pusiausvyra tarp Žmogaus ir Gamtos Kūryboje. Yra dar vienas projektas - Ho Khue Architects Modern Village Office. Maža to, kad kuriant buvo panaudoti konkretūs vietiniai augalai, kurie buvo išgelbėti iš apylinkės statybų, jie yra sukomponuoti sąmoningai, dekoratyviai, stilizuotai – nebandant atkartoti gamtos 100 procentų, o kaip medžiaga kūrybai.
Aš nežinau, kas man labiau bjauru - ar siekimas visiškai užsidaryti nuo gamtos betonuose ar postapokaliptinio supernatūralaus stiliaus sodai (turiu galvoje vaizdą). Antruoju atveju man patinka filosofija, bet tik su sąlyga, jei tai VEIKIA realybėje – užgydyti vietos biologinę sistemą. Bet nepatinka, kai nebelieka žmogaus kūrybinio žaidimo elemento, kur Sodininkas derasi su Vietos Dvasia ir pažada jai paistyti jos norų, bet vis tiek išdykėliškai įpaišo ir tai, ko neturėtų būti. Palmė Lietuvoje man tinka, jei tik ji vietoje, ,,laiku‘‘ ir sąlyginai saugi. Tai panašu, kaip su nešvankiu anekdotu - pasakytas vietoje ir laiku jis tik parodo žmogaus intelektą, o ne pasileidimą.
Kartais taip norisi sušukti – o kurgi pažanga, kurgi visa pasaulio sodininkavimo istorija? Manau, ne vienas konkretus stilius ar sodininkavimo metodas yra pažangesnis, nei kitas, o jo tinkamas pasirinkimas ir pritaikymas tinkamai Vietai.
Ir jei Žmogus nesieks daugiau, nei yra jo aplinkoje, jis bus nebe žmogus. Mano kieme auga bananas, o aš svajoju apie obelį. Štai kur yra visa razinka.
