Liepos 15 - antra, bet ne paskutinė stotelė po Pavasario

Žmonėms, kurie bet kokiu pavidalu susiję su kraštovaizdžio kūrybos duona, gyvenimas baigiasi kažkur Vasarį ties pirma saulėta diena, kai pasipila klientų skambučiai. O pirmas atokvėpis – po Joninių. Pakeli akis, o ten pievos banguoja, o tu kaip išėjęs iš ligoninės tarsi pirmą kartą viską pamatai. Ir nesinori nieko, tik...gal pakeliauti po svetimus sodus pasaulyje ir išsimaudyti ne todėl, kad reikia prakaitą nuplauti, o pačiam paplaukioti.

Sodininkui, kuriam jo sodas yra centrinė ašis – irgi panašiai. Bet yra viena detalė – erzina supratimas, kad viskas, kas nepadaryta, jau nebent tik kitais metais...Ties šia riba sodininkai netgi labai ima dairytis į sekantį sezoną planuodami, ką reiks ištaisyti kitą pavasarį. Visgi Sode etapai kartojasi nuolat, bet jie yra labai konkretūs – yra kelios greitojo traukinio stotelės, nesusisuksit – bus kita, bet jų nedaug. Pražiopsojus – tikrai, tik kiti metai ir vėl viskas iš naujo.

Bet vasaros vidurys – pusiaukelė. Kažkur apie Liepos 15 galima kartoti praktiškai visus pavasario darbus. Maža to, dabar mes matome suaugusius augalus ir galime mainytis, dalintis ar parsivežti iš ten, kur įprastai būname tik vasarą.

Galima skiepyti ir dauginti augalus auginiais, sėti, sodinti. O ši data yra tokia gražiai konkreti todėl, kad visa paskaičiuota ne be priežasties.

Pagrinde sėjami daugiamečiai, dvimečiai ir trumpos vegetacijos augalai. Daugiamečiai ir dvimečiai turi užaugti ir spėti pasiruošti žiemai, pastarieji - kad kitais metais žydėtų. Tai laikas, kai dauguma augalų gamtoje išbarsto savo sėklas, todėl ritmas labai natūralus. Trumpos vegetacijos augalai turi spėti užauginti savąjį derlių. Todėl iki galimų šalnų reikia susisukti (ir super, jei jos aplenks Rugsėjį).

Persodinti ir dauginti galima nemažai žolinių daugiamečių augalų – vasarą atrodo ekstremalu, bet tai yra nesunkiai įgyvendinama. Patrumpinus lają ir šaknis tokius ruošinukus patogu sukaišioti į vazonus ir rudeniop pasodinti į nuolatinę vietą. Vasarą šilta ir galima pasirūpinti, kad vazonėliuose pakaktų drėgmės, todėl dauginant nedidelius kiekius mano prioritetas yra kaip tik vasarinis dauginimas.

Žaliaisiais ar pusiau sumedėjusiais įskiepiais galima skiepyti lapuočius. Tikslas toks, kad šakelės spėtų sumedėti ir pasiruoštų žiemojimui. Jei dabar nepasiruošę – nieko baisaus, dar bus vasaros pabaiga akiavimui. Vėlgi, tai puiki žinia tiems, kurie vasarą keliauja. Jei atsidūrėte kokioje sodyboje, kur auga pvz. puikios obelys, o žiemą ten nenuvyksite – padarykite tai dabar, parsivežkite ir įskiepykite.

Tas pats galioja ir šakelių įšaknydinimui. Galite nors ir visą inspektą užpildyti įvairiausiomis šakelėmis (lapuočių, spygliuočių, tujų irgi), o kai kurie augalai dauginami tik žaliaisiais auginiais, ir ne kitaip. Iš esmės visas procesas toks pat, kaip pavasarį, tik lapus patrumpinu maždaug per pusę. Augalai pasiruoš žiemai, o pavasarį juos bus galima persodinti į nuolatinę vietą, arba bent jau į vazonus. Įšaknydintys pavasarį - laikas persodinti į didesnius vazonus dabar.

Šis laikas puikus ir gydymui. Jei kažkokie augalai skursta – nesvarbu, lauke, ar vazonuose – ir jei jie yra tinkamo formato iškasti – išlupu iš žemės, apžiūriu šaknis ir galimas problemas. Jei reikia, išplaunu, apkarpau ir dezinfekuoju, persodinu. Kartais tenka perkelti ir į vazonus, kad pagautų sveiką augimą.

Žodžiu, darbo tempas antroje vasaros pusėje sulėtėja, atsiranda mėgavimosi elementas. Šioje vietoje tenka dar padirbėti, pastrateguoti, kad rudenį nesigalėti praradus metus. Sekanti stotelė – Rugpjūčio 20. Iki!