Pavasarinės Sodo inspekcijos ,,užsidėjus skirtingas kepures‘‘.

Dar kartą apie tą stebukladario kepurę, kurią rašiau prieš metus. - ,,With the designers hat on‘‘ – sako anglai, kai nori pasakyti, kad jie kalba apie kažką iš dizainerio perspektyvos. Bet Sode kartais reikia ne tik nusiimti dizainerio kepurę, bet priešingai - užsidėti skirtingas: sodininko, gamtininko, šeimininko, svečio, tinginio, ūkvedžio, menininko, išminčiaus, vaiko...katino, galų gale, ar ropės. Ir apsiginkluoti žiniomis.

O žinos yra tarsi reguliuojami žiūronai. Pagal poreikį matai ir mikro, ir makro, nors šiaip visa tai mus supa nepaliaujamai. Sureguliuoti Matymą verta visur – viduje ir išorėje. Santykiai su kitais žmonėmis, profesiniai reikalai, naujų dalykų mokymasis – viskas panašu į voveraičių grybavimą. Išeini į beržyną, o ten pilna geltonų lapų prikritę. Bet kai pamatai pirmą grybą, jau negali nematyti ir kitų.

Selektyvus matymas būdingas mūsų smegenims – matome tai, kas aktualu. Nusipirkome raudoną audi, matome jas visur, regis, pilnas miestas raudonų audinių. Matome vienodus numerius, ženklus, objektus...O juk visa buvo ir anksčiau, tik mes nepastebėjome. Išklausėme paskaitos apie augalų formavimą – jau akys glosto visus medžius su visai kitu Matymu, su Žiniomis. Tarsi kas būtų naujai sureguliavęs žiūroną prieš nosį. Niekas nepasikeitė, tik mes. Ir tai puiku! Reikia tai išnaudoti!

Todėl dažnai apeinu Sodą su selektyviu, orientuotu į skirtingus tikslus matymu. Su ,,skirtingomis kepurėmis‘‘. Matyti yra viena, žinios prideda prasmę. Tada galime daryti išvadas ir imtis priemonių.

Rudenį siūliau ,,prašukuoti‘‘ visus Sodo medžius ir krūmus imantis priemonių prieš galimą sniego žalą. Žiemą tikrinome, ar tas sniegas nelaužo šakų, ar nemaigo mūsų šiltnamių ir pan. Namie perrinkinėjome sėklų pakelius - kartais planuodami, kartais spontaniškai prisipirkdavome naujų sėklų ir visokių gėrių, nekantriai laukdami pavasario. O jis visada užgriūva netikėtai...

Pirmas dalykas, kurį visada sąmoningai sužiūriu ir paisau, tai savalaikiškumas ir ,,gamtininko‘‘ žvilgsnis į Sodą. Pavasarį noras sodininkauti pabunda gerokai anksčiau, nei tą realiai verta daryti. France tai ypač sunku dėl nepastovaus klimato – oras kaitaliojasi priklausomai nuo vėjo krypties ir žiemą paros bėgyje temperatūra gali skirtis trisdešimčia laipsnių. Sunku todėl, kad veikla pati prašosi (lauke juk plius 28!), bet gamta moka išlaukti geriau, nei aš – žemė, augalai ir biologinė įvairovė gelminiai žiemoja iki tiek, kiek jiems reikia ir bunda savo laiku, nenumaldomai. Sodininkas čia kaip katinas, kuris bando užšokti ant ledo lyties, nes jam jau susivaideno pirma pasiekiama žuvytė. Mano regione žolė žaliuoja žiemą, vasarą ji išdega. Tai dar viena priežastis, dėl kurios gali atrodyti, kad štai dabar yra pats veiklos sezonas. Bet užtenka įsisukti į nepageidaujamą žolyną ir randi ten aibę miegančių vabaliukų...Todėl vabzdžiams ir kitiems mažiesiems reikia leisti atsibusti, drugeliams išsiristi, paukščiams išsiperėti. Augalų genėjimo ir formavimo darbų net nepradedu, jei nesu tikra kokią įtaką tai padarys aplinkiniam gyvybės eismui, ne tik pačiam augalui ar siekiamam vaizdui.

Apeinu sodą įvertindama, kur šiemet bus ,,laukinės‘‘ salos. Neplanuoju jų, o selektyviai palieku man netrukdančiose vietose ten, kur iš praėjusios vasaros įsitaisė dilgėlės, varnalėšos ar dagiai, o visa kita susispietė aplink. Sąmoningai palieku kai kuriuos plotelius ir visai atvirus – ten pernai buvo įsitaisę aguonos ar kiti atkeliavę netyčiukai, tai šios tuščios vietos yra tuščios ir neliečiamos man, ir tokias jas įtraukiu į bendrą Sodo audinį. Žinoma, kai ką nuveikti ir man jau laikas, bet tai darbai viduje, o darže pasiimu gal 10 proc. savosios dalies (sėti žirnius ir kai ką iš vazončikų perkelti į dirvožemį) – kitkam dar ne laikas. Vėliau šis procentas paaugs, bet manoji liepiamoji nuosaka ir įvaldytas plotas niekada neviršija 50 proc. Gamtai palieku daug, ir vėliau leidžiuosi jos lepinama – kasmet gaunu vis naujų GERžolių ir naujų biologinės įvairovės rūšių.

Antras ,,užėjimas‘‘ yra sureguliavus ūkvedžio ir šeimininko (atsakomybininko) matymą. Tai inventorizacija ir resursų analizė. Visa, kas yra aplinkui ketinu vienaip ar kitaip panaudoti. Žiemą prisižiūrėjus internetinių paveiksliukų ir aš randu, ko NORIU NORIU, bet realybė yra kitokia – mano Vietovėje tai gali netikti, per brangiai kainuoti, neapsimokėti dėl kitų priežasčių arba tiesiog neveikti. Pvz. – kelis metus planavusi pomidorų lysves ir kaip aš juos parišiu susiduriu su elementariu kuoliukų trūkumu, tuo tarpu kampe guli suversti ilgi lengvi tiesūs metaliniai vamzdžiai. Šiemet jie bus pagrindiniai elementai, apie kuriuos bus konstruojamas daržas. Juokiuosi, kad gal sukombinuosiu tokią unikalią konstrukciją, kad kažkas kitas pasvajos. Bet ano kieme bus tik puikūs mediniai kuoliukai, ir jis, nukabinęs nosį eis dirbti su jais...Todėl pirmiausia sužiūriu ko man NEREIKIA pirkti, kad įsigyti tik tai, kas būtina. Tada tikrai liks pinigų ir tam, ko aš NORIU.

Trečias – menų disciplinos. Tai žvilgsnis sustyguojant vizualinę pusę ir užsitikrinant idėjos pildymą. Menų disciplinos Sode yra ne tik momentinis vaizdas, tai yra apie Sodo vystymą, apie priežiūrą ir procesą. Aš galiu lengva ranka padaryti kelis vizualinius pataisymus, kelias naujas korekcijas įnešus spalvos ar tūrio į bendrą kompoziciją, bet čia neįmanoma apsieiti be strategavimo. Dizainas nėra vien tik naujai įsigyti ir susodinti pagal planą augalai – juk ne veltui mano sode atsiranda tuščios vietos, kuriose aš pasėju tik savo laukimą ir viltį, kad aguonos ir vėl pasisės pačios. O ką, jei ne? Žinoma, tada bus mano ,,ėjimas‘‘. Bet jei jos pasisės ir žydės – vaizdas bus nepalyginamai geresnis, nei mano suplanuoti dalykai. Šioje vietoje aš elgiuosi kaip keramikai – jie žino kokią glazūrą naudoja, į kokią temperatūrą deda degdami, bet rezultatas gali ir nuvilti, bet ir maloniai nustebinti. Todėl dar vienas įgūdis – žinoti, kaip pataisyti arba kaip vystyti situaciją, jei planas A neišdega. ,,Neišdega‘‘...štai, žodis pats pasiprašė. Vieni dalykai dingsta, atsiranda kiti – Sodas ne apie meninius receptus, o apie kūrybą.

Ketvirtas – vaikiškas buvimas. Su tokiu matymu aš irgi pavaikštau po Sodą. Dar niekas nieko nesukūrė be to iracionalaus, netgi neįmanomo elemento. Man paliko didelį įspūdį pasakojimas, kad atseit didžiausios mokslinės kompanijos kviečia idėjų generacijai...vaikus! Tik vaiko sąmonėje gali atsirasti ,,neįmanomi‘‘, neegzistuojantys dalykai. O jei tokius įgyvendinus, juk toks ir siekis! Mano ketinimai yra įgyvendinti tai, apie ką aš svajojau vaikystėje. Arba ką aš realiai turėjau vaikystėje – bent kiek atkurti tą pasaulį, kuriame jaučiausi saugi, sudominta, būdama čia ir dabar ir kartu su viltimi į ateitį! Tada atsiranda ir sprendimai. Romantika – labai individualus dalykas. Beje, aš du kartus savo gyvenime iš skirtingų žmonių gimtadienio proga esu gavusi...po kibirą arklio mėšlo. Tik sodininkas žino tokios dovanos vertę :D

Bet rausvi akiniai gali būti ir buko infantilumo simbolis, kurį verta nudaužti. Reikia skirti romantiškus rausvus svajonių akinius nuo biznio brukamos romantikos apinasrio, kur žaidimo taisykles kuria kiti, o mes turime už tai mokėti – pinigais, savo laiku, o kartais ir sveikata. Tai visa, kas priešinga gamtai, mitai, nepagrįsti mados aidai, ego apvilkti pareiškimai ir per medijas  brukami pasiūlymai. Reikia skirti laiko atsijoti grūdus nuo pelų - pigaus metalo arka su rožėmis nepadarys iš mano kiemo Veronos, o ,,angliškas‘‘ medinis obeliskas - angliško sodo iš kiemo ,,balbieriškyje‘‘ (su visa pagarba).

Penkta – Eismas, gyvenimo scenarijus. Šiemet Sode bus įrengta tai, ko pernai buvo pasigesta. Statomas lauko dušo ir tualeto namelis, įrengiami keli papildomi stalai vazoniniams augalams ir daigams, kelios naujos vietos skirtos pasisėdėjimams  - Sodo kūryba yra ne tik iš augalų nunertas mezginys. Kadangi atsiranda nauji objektai, lengvai kinta ir susisiekimas tarp jų – takeliai. Vienas iš tokių buvo tik takelis per lauką, šiemet padariau vingį, praplėčiau taką iki 1,5 metro, o abipus pasodinau artišokų alėją.  Tai tik įrodo, kaip poreikiai keičia vaizdą ir kaip nenaudinga viską susidėlioti stacionariai nesuvalgius pūdo druskos gyvenant konkrečioje vietovėje. Kita vertus, apie jaunus artišokus pamėgo gulinėti mano keturi lauko katinai. Tai irgi mano namų gyventojų eismas, ir man reikia išmokti atsižvelgti, nes gali būti, kad jie juos nuniurkys negyvai. Kai ką kuriu svečių scenarijui, kai ką – gryniausiam dekorui ir TINGĖJIMO scenarijui. O pačio tingėjimo dar mokausi...

Eiliškumas čia negalioja. Žinoma, galima išėjus į Sodą aprėpti viską vienu metu – sužiūrėti šį bei tą, kažkur padaryti sprendimą, kažkur paganyti akis, bandyti prisiminti ką reikia įsigyti ar atlikti. Bet tikslingi apsižiūrėjimai yra kur kas taiklesni, o tai taupo laiką nuo bereikalingos rutinos.

Matyti ir žinoti yra gera. Bet pusiausvyrai kartais tereikia užsimerkti ir tiesiog BŪTI. Jei to nemokėsite – visa kita neverta pastangų. Nes tai yra mūsų ir Sodo susistygavimas bendrai bangai. Mūsų ir Pasaulio bendrystei. Ir šią dalį irgi verta išsemti sočiai ir giliai iki tiek, kiek tik valiojam pasiekti.

https://www.artgarden.studio/