Sodų Kūrėjai ir Sodininkai
- danielevysnia2
- Jul 18, 2023
- 23 min read
Updated: Jul 20, 2023
Neseniai išsikalbėjome su vežusia mane į aerouostą mergina, pusiau angle, pusiau prancūze, šiuo metu dirbančia laisvai samdoma konditere (freelancer patisserie chef) Prancūzijoje. Anglijoje, sakė ji, į konditeriją eina tie, kuriems kiti mokslai per sunku ar neįkandama dėl kitų priežasčių. Daugelis mėgsta saldumynus, bet pagarbos šiai profesijai kaip ir nėra. Tuo tarpu France geras konditeris yra gerbiamas ir traktuojamas kaip menininkas (Artisan Pâtissier). Žinoma, tai atsiliepia ir uždarbiui, o ir life style yra visai kitas.
Suprantu, tariau jai, prisistatyti Sodininku Lietuvoje iki šiol yra gana keblu, nes neaiškus veiklos pobūdis, taigi ir statusas, padėtis visuomenėje. Taigi, jauniems žmonėms nėra motyvacijos sieti savo gyvenimą su neapibrėžta sritimi, ir tada taip, į tokias profesijas ateinama tada, kai nėra kitų pasirinkimų. Kita vertus, kraštovaizdžio dizainas ir sodininkavimas yra kaip ir kai kurios meno sritys, kada galima pradėti beveik nuo bet kokio taško, esant bet kokio amžiaus ar profesijos. Čia labai svarbu turėti ką pasakyti, žinios, aistra ir motyvacija tobulėti. O svarbiausia – pagarba sau.
Tarp kraštovaizdžio architekto, dizainerio ir sodininko dabar sociumo požiūriu šviesmečių skirtumas, tuo tarpu tai yra tik socialiniai žaidimai. Tiems, kurie šiek tiek riečia nosį pasakysiu, kad kraštovaizdžio architektūra yra žemiausiai apmokama profesija UK, o dizaineriai net netraktuojami kaip profesiją turintys žmonės – tai amatas. Taigi, dizainerio šlovė yra mados iškelta vėliava turinti nešti pelną, tiek žinių. Kaipgi yra iš tikrųjų?
Šis rašinys brendo jau seniai, dar tada, kai dirbau Lietuvoje. Nors pagrinde užsiėmiau kraštovaizdžio dizainu, tas vardas nelipo man pačiai, save mačiau labiau kaip Sodininką, specialistą, kuris kuria sodą nuo pradžios iki pabaigos ir palydi vystymosi eigoje, jei reikia. Taipogi skaičiau paskaitas, mokiau ne tik vaikus, bet ir suaugusius, kuriems man vis dažniau tekdavo aiškinti sąvokas, ir tada supratau – net profesionalams vis dar neužtenka poros žodžių, kad apibrėžti savo veiklą ir galimybes. Tad kartą nusprendžiau surašyti nerašytas taisykles ir tai, kad kažkam dera pasakyti, kad karalius jau begėdiškai vaikštinėja nuogas beveik visur!
Kartais net keista stebėti, kaip viešai iškilus klausimui pvz. kokį medį sodinti centrinėje miesto aikštėje, visi sujunda sukrunta, kai tuo tarpu klausimas pradžiai yra kitas – kas turi būti tas specialistas ar kokia turi būti jo darbo pozicija, kad turėtų kompetenciją ir teisę parinkti augalą istoriškai ir politiškai svarbioje sostinės širdyje?
O juk taip turėtų būti kuriamas bet koks kūrinys – autorinis darbas nuo pradžios, iki pabaigos, arba kolektyvo, bet su kažkieno atsakomybe. Nes tai ir yra ne kas kita, o prisiimta atsakomybė, net jei tai tik vienas medis. Kodėl tad dabar Sodui sukurti reikia kelių skirtingų specialybių žmonių, kurie tarpusavyje kartais net nesišneka, ir tai yra norma!?
Rašydama nesiekiu ‘’suskaičiuoti specialistus ir sudėlioti juos į lentynas“. Siekiu palengvinti suformuluojant savo veiklą šios profesijos atstovams, bei padėti atsirinkti tai, ko reikia klientams. Gerbiu visas sodininkavimo spalvas, jei tik viskas vyksta sąžiningai ir vadinant tikrais vardais. Visko yra, visko reikia. O kad dauguma iš jūsų nesijaustų su priklijuota etikete – rašysiu apie Anglijos sodininkavimą. Prisimatuokite šiuos apdarus, kuris labiau limpa, ar kuris yra siekiamybė. Kai žinai, kur eini ar ko ieškai, lengviau.
Ir dar pora dalykų. Visų pirma, darbas yra su Gamta ir su Žmogumi. Gaila, kad šioje profesijoje nėra kažko panašaus į Hipokrato priesaiką. Akivaizdu, kad kraštovaizdžio dizaino kryptys ir mados įtakoja žmonių supratimą ir požiūrį į gamtą, o klystant arba dirbant neatsakingai šioje srityje, blogis sugrįžta bumerangu pasauliniu mastu. Prieš pradedant kurti yra tiesiog privalu padaryti ne tik esamos padėties analizę, bet ir savo veiklos poveikio analizę. Sodininkas, atsakingai triūsiantis savo sklypelyje, atsakingai sodininkaus ir Planetoje. O Žemė, tarsi skiautinys, sudaryta iš mūsų visų.
Jei manote, kad darbas tik ‘’su augaliukais’’ – pabandykite išgyventi be jų!
Šis amatas ar profesija (abu tariu vienodai pagarbiai) plačiai apima įvairiausias žmogaus veiklos sritis. Tad norint sukurti Sodą reikia praktiškai visų pasaulio profesijų žinių kaleidoskopo. Neužtenka būti menininku ir biologu, tenka dažnai pabūti ir istoriku, chemiku, fiziku, psichologu, gydytoju, mokytoju, lingvistu, etnologu, archeologu, kostruktoriumi, dar turėti aksines rankas ir gebėti rasti išeitis iš visų padėčių...ir tt ir pan. Svarbiausia, reikia turėti bendrą supratimą kam tos žinios reikalingos ir kaip jas sujungti. Tad ne veltui landšaftininkų verslas yra priskiriamas prie sunkiausių pasaulyje.
Prieš pradedant kurti yra tiesiog privalu padaryti ne tik esamos padėties analizę, bet ir savo veiklos poveikio analizę. Sodininkas, atsakingai triūsiantis savo sklypelyje, atsakingai sodininkaus ir Planetoje. O Žemė, tarsi skiautinys, sudaryta iš mūsų visų.
Kaip ir kitose profesijose, kiekvienoje kategorijoje yra visas spektras profesionalumo lygių. Ir viskas gerai, jei siekiama tobulėti. Įskaitant klientą, kuriam irgi derėtų turėti išprusimo bent tiek, kad galėtų įvertinti savo poreikius ir paslaugos kokybę. Pagal Jurgį ir kepurė? Taip, galima ir taip pasakyti. Pagal klientą ir landšaftininkas. Juk paaugęs Jurgis pasikeičia ir kepurę pagal save, o ne tokią, kokią kažkas uždėjo, kol jis augo. Ir todėl Sodas dažnai yra jungtinis kūrinys drauge su klientu, bei augimas drauge.
Viena, kaip save įvardina patys sodininkai, o kita, kaip juos mato ir ko ieško užsakovas. Pagal poreikius renkamasi tas specialistas, kuris gali geriausiai atlikti užduotį. Svarbi detalė – įvardinimas nėra apribojimas. Vienos asmenybės puokštėje gali derėti arba pyktis keletas veiklų ar/ir darbo pozicijų. Išimtys ir išskirtinumai visada yra aukščiausiai vertinami ir labiausiai pageidaujami tų, kurie ieško ekskluzyvo. Kita vertus, standartas ir mada šiais laikais yra irgi galinga jėga. Ir to priežastys nebūtinai meninės ar juolab žemės ūkio teikiami privalumai, dažniausiai priežastys rinktis tą ar kitą sprendimą yra susiję su statusu – taigi, finansinės. Istoriškai Anglijoje sodai yra ne tik būtinybės reikalas, bet ir statuso (tiesą sakant, kaip ir kitur), tad norint juos suprasti, šiuo rakursu į juos ir verta žiūrėti pirmiausia.
Profesinės darbo pozicijos
Kraštovaizdžio architektas (Landscape architect). Architektu gali vadintis tik šį išsilavinimą įgijęs, diplomą turintis specialistas. Landšafto architektas turi būti pasiruošęs dirbti su didelėmis urbanistinėmis erdvėms, miesto plėtra, konstrukcijomis, tūriais, koncepcijomis. Jis turi teisę dirbti su viešu sektoriumi, valdiškomis įstaigomis, projektais, tačiau žinoma, architektai dirba ir su privačiais užsakovais. Visgi dėl aukštų įkainių pagrinde kuriama miestui, kur užsakovas yra vietinė valdžia. Nuostabūs projektai (tokie, kaip project ‘’Eden’’ ar ‘’Green Bridge in London’’ yra daugelio kūrėjų svajonė, visgi, kaip rodo pastarasis pavyzdys, net ir geriausios idėjos gali strigti dėl objektyvių aplinkybių). Tokie projektai galimi toli gražu ne visiems, tad link svajonių projekto kasdienybėje dirbantys architektai dirba sistemoje ir sistemai. Dažniausiai ofise dirba vienas architektas, turintis kelis jaunus, iki 30 metų asistentus. Jie turi paisyti daug visokių reglamentų, valstybinių nuostatų ir nurodymų, visuomenės sveikatos ir saugumo parametrų, sekti vyraujančią madą, taipogi paisyti bendros vietinės valdžios, o ir valstybės politikos. Gali pasitelkti įvairius specialistus, įskaitant kraštovaizdžio dizainerius, ypač kai reikia parinkti augalus ar įgyvendinti projektą. Patyręs kraštovaizdžio architektas neretai priduria – aš dar esu ir kraštovaizdžio dizaineris! Tai tik parodo, kokia kitokia yra specifika. Jauni kraštovaizdžio architektai, paklausti apie projekto įgyvendinimo detales, o ypač augalus, drąsiai atšauna – kas nors parinks, tai ne mano darbas!
(Žinoma, architektas gali dirbti ir privačiame sektoriuje, būti dar ir dizaineris plius puikus sodininkas, ir bet kokios išimtys yra tik pliusai. Tačiau išimtis bus lengviau atskirti, kai bus įvardintos tradiciškai vyraujančios taisyklės).
Noriu atkreipti dėmesį, kad Dizaineriai kartais skirstomi į kelis tipus - Kraštovaizdžio dizaineris (Landscape designer) ir Sodo dizaineris (Garden designer). Trečias variantas - Professional Quality Garden Designer.
Sodas ir Kraštovaizdis turi šiek tiek skirtingą apibrėžimą. Tarsi ir nesunku pasakyti, kuo skiriasi Sodas ir Kraštovaizdis, kuo skiriasi privataus sodo kūrimas, o kur želdinimas kraštovaizdyje. Visgi kartais tai susilieja į viena, ypač didelėse privačiose teritorijose. Taigi tiek kraštovaizdžio tiek sodo profesionalūs dizaineriai nesunkiai suvaldo abi kryptis ne tik sukuriant ir įgyvendinant, bet svarbiausia ir pritaikant tinkamą variantą tinkamai vietai. Suprantama, kalba čia yra labiau apie darbo poziciją, bet negaliu neprisiminti dar vieno fakto - kai kuriose meno akademijose vaizduojamųjų menų kursas yra skeliamas į dvi dalis – vieni lieka pirminėje grupėje, kiti keliauja į ‘‘monumentalistus‘‘. Jie geba suvaldyti dideles erdves, tūrius, apimtis. Žinoma, mažąją plastiką irgi. Taigi nenuostabu, kad ir pozicijas žmonės renkasi pagal polinkius, jei turi galimybę.
Kraštovaizdžio dizaineriu (Landscape designer) dažnai yra vadinami tie, kurie dirba vietinei valdžiai, jie dažniausiai yra vietinio Kraštovaizdžio architekto dešinioji ranka, nes padeda įgyvendinti kraštovaizdžio projektus. Dirba ir galimai dideliuose užmiesčio plotuose, parkuose, yra atsakingi už nacionalinę aplinką, bioįvairovę. Žinios apie augalus, bei skirtingus želdinimo bei agrotechnikos aspektus yra jų dalis.
Sodo Dizaineris (Garden designer) dažniausiai dirba su privačiu sektoriumi. Grubiai galima pasakyti, kad Sodo dizaineris dirba ten, kur reikalingas ir Sodininkas. Pagrinde tai privataus namo aplinka, bet žinoma, nebūtinai.
Verta atskirai paminėti, kad Kraštovaizdžio dizaineriai arba Sodo dizaineriai dažnai dirba Medelynams. Arba Medelynai neretai patys teikia tokias paslaugas. Klientui tai verta žinoti, o tiems, kurie gali nerimauti dėl interesų konflikto, priminsiu, kad situacijos visada individualios. O žmonės, kurie minko molį anksčiau ar vėliau pradeda ir lipdyti. Savo medžiagą pažinti yra labai svarbu.
Taigi, sodo dizainerių labai platus profesionalumo spektras ir labai skirtingais keliais į šią profesiją ateita. Dizaineriu save gali pavadinti žmogus, kuris atlieka minimalias aplinkotvarkos paslaugas, iki dar vieno specialisto, kuris vadinamas:
Aukštos Kvalifikacijos profesionalus Kraštovaizdžio Dizaineris (Professional Quality Garden Designer) Jo paslaugos apima visumą ir yra aukšos kokybės. Aukštos kategorijos Kraštovaizdžio dizaineris neturi teisės vadintis architektu, nes neturi šios srities diplomo. Čia bene vienintelis skirtumas, nes jis pajėgus atlikti panašios svorio kategorijos projektus, plius tai, kad jis turi tvirtų žinių žemės ūkio ir želdinimo srityje. Tad AKP kraštovaizdžio dizaineris yra kelios profesijos vienoje vietoje, jei taip galima pasakyti, ir neretai jie tampa dar ir rangovais bei darbų vykdytojais. Nors kai kurie projektai jiems tiesiogiai yra uždari (dėl popierinių reikalų), tačiau visokeriopų laisvių turima daug daugiau. Jie yra už valdiškos sistemos, laisvi menininkai (freelanceriai arba nuosavo verslo savininkai). Ta prasme, kad jie gali patys siūlyti sprendimus, rinktis stilių, medžiagas, atsiskaito tiesiogiai su privačiu klientu. O čia vėlgi yra ir pliusai ir minusai.
Kai kurie dizaineriai pateikia tik projektinius pasiūlymus (dirba iš esmės tik ofise), kiti kuria visą aplinkos koncepciją plius įgyvendina – idėja, zonavimas, mažoji architektūra, infrastruktūra, želdinimas, įgyvendinimas. Kai kurie siūlo tik želdinimo paslaugas (želdinimo projektai) ir ateina tik parinkti ir gal būt įgyvendinti visa, kas susiję su augalais.
Klientų poreikis yra labai skirtingas – Svajonių Namai ir Sodai (Dream House and Garden), bei romantiška kūryba nebūtinai lydi privačių sodų dizainerius, nors pasitaiko. Nemažai užsakovų nori tik apželdinimo tam, kad ateityje galėtų nesunkiai parduoti ar išnuomoti nekilnojamą turtą ir persikraustyti į beveik tokį patį. Kiekvienam poreikiui ir savas sprendimas. Taigi svarbu suprasti tą ribą, kur baigiasi kalba apie sodų dizainą, o prasideda apie nekilnojamo turto vertę ar socialinius žaidimus. Vienodus sodus yra lengva įvertinti, taigi ir parduoti kaip namo priedą. Tas pats galioja ir daugumoje vidutinių viešų projektų. Atlikta pagal standartus...Kartais tik to ir tesiekiama. Tai verta žinoti, kai bandoma vertinti projektą. Visada tarp eilučių rasite nemažai informacijos ir priežasčių, kodėl atsirado vienas ar kitas sprendimas. Plius, klasinėje visuomenėje galioja dar viena svarbi detalė - ne ką tu žinai, bet ką tu pažįsti (not what you know, but who you know). Sėkmingas dizaineris tampa madingas su savo receptu ir tūlas klientas gali pasigirti kitam, kad aš tai sodą dariau pas šitą, šunį kirpau pas aną. Nei daugiau, nei mažiau. Minusas yra tai, kad tokie sodai irgi uoliai kopijuojami, o bendrai sodų kultūrai tai tik dar vena parodijų grandis.
Klientai, kuriuos aplinkybės ar asmeninis pasirinkimas verčia žaisti socialinius žaidimus, ieško dizainerio su žinomu vardu. Blogo bet ir gero ten galima rasti, blogai tai, kad tie, kurie tai renkasi, dažnai nesupranta, koks tai bėdų turgus. Bet čia juk ir esmė – parodyti, kad turi pinigų tokiam žaidimui. Pageidaujami kuriantys pagal savo sėkmingą Formula. Jie pasikliauja savo šlove (fame), nes yra atpažįstami (recognisible), o tai vardas ir uždarbis. Šiek tiek hamburgerių principas, bet sotu. Labai dažnai šie dizaineriai ieško būdų pirma išgarsinti savo vardą (media, renginiai), dar dažniau į dizainą ateina jau būdami garsūs kitose srityse (šou) ar net politikoje. Žodžiu, socialinio gyvenimo virtuvė. Galima gauti ir visai neblogą sodą, bet tikrai tokį, kaip pas visus. Nes juk čia ir tikslas buvo. Kad atpažintų.
Trokštantys Sodo ieško dizainerio Su Požiūriu (ATTITUDE). Jie yra Profesional Quality Garden Designers, dažniausiai neformatai, freelanseriai, jiems yra sąlyginai sunkiau išsilaikyti, bet jei jie pasiekia tam tikrą lygį ir sutinka reikiamą Sodą, sėkmė ir malonumas dirbti yra aukščiausio lygio. Exclusive. Tokio dizainerio laukiama ir kelis metus, nes jis sukurs išskirtinį kūrinį. Jie dažnai ir nesiafišuoja, nes irgi žino, kad baigus sodą jo laukia visa virtinė kitų užsakovų. Dažnai jų, arba profesionalių Sodininkų laukia žmonės, kuriems reikia sodo rekonstrukcijos po madingo dizainerio.
Beje, vizualizacija dažnai yra kliento ir autoriaus susitarimas. Sistemoje, kurioje yra grandinė vykdytojų ir yra prieš ką nuolatos atsiskaitinėti ar kam nurodinėti kur kaip ir ką daryti turi būti ir atitinkamas dokumentas, pageidaujama kompiuteriu. Dirbantys privačiam užsakovui pasirenka abiems priimtiną sistemą. Labai vertinama gebėjimas piešti ranka, kaip išskirtinumo bruožas, ypač galimybė čia pat eskizais pristatyti idėjų srautą tiems klientams, kurie iš tikrųjų domisi Sodu, nespaudžia terminais, kuria savo gyvenimui.
Landšafto dizaineriai gali dirbti kraštovaizdžio architektui, kompanijai, būti laisvai samdomi freelanceriai, bet neretai įgijus patirties jie sukuria savo kompanijas. Bet kuriuo atveju, kas bebūtų kompanijos savininkas, Landscape Company įprastai dirba keli ofiso darbuotojai, plius kitas personalas, kurio veiklos pagal paslaugas iš esmės skirstomos į tris dalis:
HARD LANDSCAPING. Čia dirba specializuoti aukštos kvalifikacijos statybininkai, mūrininkai ir pan. specialybių žmonės, įgyvendinantys sodus, įskaitant dirvožemio paruošimą, didžiųjų augalų sodinimą, laistymo sistemų įrengimą ir tt. Tokie specialistai apmokami daugiau, nei eiliniai statybininkai, mat čia reikia daug skirtingų dažnai netradicinių sprendimų, įgūdžių, bei kitokio tipo žinių. Pinigai firmai pagrinde uždirbami čia.
SOFT LANDSCAPING. Maintenance (priežiūra). Čia dirba žemės ūkio ir sodininkavimo specialistai. Tai visa, kas susiję su augalais ir jų gerove, bei aplinkotvarka.
Šie žmonės užtikrina, kad sodas atrodytų taip, kaip sumanė dizaineris. Tai augalų sodinimas ir nuolatinė priežiūra metų bėgyje, į kurią įeina ir begalė ne tokių jau švelnių ir lengvų, kaip galėtų byloti pavadinimas (soft) darbų. Visgi jie neturi teisės ko nors keisti dizaine be dizainerio palaiminimo, nebent klientas pasakė – sodas mano, darykit, kaip geriau Sodui. Čia dar galiu paminėti, kad matyt visur yra panaši problema – po Hardscapingo Softlandscapingui iš biudžeto lieka likučiai. Deja, dizaineriai nebenori gaišti su jau įgyvendintu sodu, todėl čia ateina eilė Sodininkui. Todėl sodininko meistriškumas išlaikyti kas sukurta gyva dažniausiai yra esminis garantas. Bet čia jau kita istorija apie Sodininko specifiką, kurią aprašysiu vėliau.
Trečioji paslauga būdavo vadinama FINE LAWN SERVICE, kur viskas tik apie veją, ir ne bet kokią, o garsiąją anglišką. Šiuo metu tai jau labai reta, o vejos priežiūros funkcijas atlieka priežiūros sodininkai, juolab kad ir vejos dabar nebe tokios. Senojoj angliškoj vejoj yra naudojama tik pora žolinių augalų rūšių, pjaunama ji tik su cylinder power. Veja turi būti palaikoma 7 mm aukščio, tad ne tik kad kurmiai, bet ir sliekai nepageidaujami. Daug darbo, daug chemijos ir specifinė žoliapjovė. Nenuostabu, kad tai ant išnykimo ribos. Iš kelių šimtų sodų kuriuose dirbau, tokią veją mačiau tik vieną, ir ją prižiūrėjo pats sodo šeimininkas ir vertino ne mažiau, nei kokį rols roisą.
Sodininkavimo versle dar yra darbuotojai, kurie yra tarsi ir sodininkai, bet iš esmės užima technines pozicijas. Juos galima būtų pavadinti aplinkotvarkininkais. Tai ir sodo technika, žemės priežiūra, vejų priežiūra, medžių kirtimas genėjimas (dar nebūtinai arboristika), pagrindiniai švaros priežiūros darbai (ravėjimas, lapų/sniego valymas, sodo higiena su slėgine plovimo mašina (kartais naudjant chlorą dangoms valyti), ir pan. Ypač naujo tipo soduose sodininko darbas nėra labia toli nuo valytojo (cleaner). Šios pareigos visgi yra neatsiejama bet kiokio lygio Sodininko darbo dalis. Tarkim, yra darbuotojai, kurie daugiau ar mažiau specializuojasi šiame techniniame lygmenyje, kuriame nereikia specifinių žinių nei apie augalus, nei apie sodo vystymosi specifiką ar pan.
Yra council’ų (savivaldybės atitikmuo) sodininkai, kurie dažnai ir yra techniniai darbuotojai (pjauna žolę, valo lapus, geni gyvatvores ir tt.). Su visa pagarba šiai darbo pozicijai, sodininkais juos pavadinti liežuvis neapsiverčia (jie neturi pakankamai žinių).
Kaip minėjau, FINE LAWN SERVICE paslauga jau ant išnykimo ribos, tačiau ant išnykimo ribos ir kiti įvairūs sodo paslaugų specialistai. Kaltininkas – suformuotas greito vartojimo požiūris, kuris apsiriboja ir minimaliomis žiniomis norint tai sutvarkyti.
Tad yra dar viena, nors ir reta Sodo Dizaino specialistų atmaina - DESIGN AND BUILD (SUKURK IR ĮGYVENDINK) Kalba apie Dizainerį + Vykdytoją. Jis sukuria, jis ir įgyvendina. Dažniausiai pats arba su vienu ar dviem pagalbininkais. Būti ne vien tik dizaineriu, bet dar ir vykdytoju yra daug priežasčių. Viena jų tai noras užtikrinti įgyvendinimą esant kvalifikuotų darbininkų trūkumui. Taipogi finansinė ar/ir taupanti laiką. O laikas, žinoma, irgi pinigai. Taigi, pvz. suplanuoji atlikti sutartą užduotį per 4 dienas. Nepatikimas darbininkas be priežiūros gali nutempti iki 6 d., kai tuo tarpu darydamas pats, padarytum per 3 d. Dar atimkit tuos nemalonius momentus aiškinant, kad ką suprojektavai padaryti tikrai įmanoma, ir štai – neapsižiūri, kaip jau mūriji pats.
Čia iš esmės galimi du variantai – dvi kraštutinybės – ‘’greito vartojimo hamburgeriniai’’ sodai, kurie kepami ‘’čia pat’’, ir labai specifinių įgūdžių reikalaujantys sodai. Angliškai šiuos specialistus vadina Garden Designer Hands on position. Lietuviško atitikmens vertimui neradau. Bet nepainiokite jų su Proper Profesional Gardener. Didžiosios daugumos ‘’Garden designer hands on position’’ dizainerių specifika yra labiau firmos valdymo pakraipos, kur jis pirma dizaineris, po to projekto menedžeris ir taip toliau, tik įkūręs soda jis dažniausiai eina kurti kito, tuo tarpu kai Proper Profesional Gardener imasi kai kuriuos sodus globoti labai ilgam.
Beje, šis modelis, kai dizaineris imasi daryti viską nuo pradžios iki galo, yra matyt populiariausias Lietuvoje. Deja, Lietuvoje dažnai tai renkasi pradedantieji, o Anglijoje atvirkščiai – pagal šį modelį dirbti ir turėtų žmonės, turintys gerai sukaltą praktiką ir žinių lobyną. O šalia jo jaunajam specialistui tai būtų puikiausia terpė augti ir tobulėti.
Sodininkai
Taigi, sklandžiai priėjome prie Sodininko. Kas gi tai per profesija? Įdomu tai, kad tokioje margoje landšaftininkų pievoje visada egzistuoja hierarchija, nors kaip ir gamtoje turėtų būti simbiozė. Archtektai tradiciškai kreivai žiūri į kraštovaizdžio architektus, šie į dizainerius, dizaineriai tradiciškai pasišaipo iš visų kitų, o jau sodininkai tai tarsi žemiausiai. Kaip tame žaidime, kas stipresnis - popierius, žirklės ar akmuo. O rezultate yra taip, kad paskutinį žodį taria Sodininkas, tiksliau jis ir atlieka visą muziką. O kas negroja, jo valioje priversti sklandžiai skambėti - jie turi visas žinias, kad projektai veiktų realybėje.
Turiu prisipažinti, kad aš pati, kaip profesionali dizainerė, sunkiai įsivaizduoju, kad su malonumu stebėčiau, jei koks nors kitas žmogus drastiškai keistų mano sumanytą dizainą be pagrindo ar juolab be mano žinios. Tačiau kaip profesionali sodininkė galiu tvirtai pasakyti, kad dizainas, sukurtas nepabuvus sodininko batuose anksčiau ar vėliau baigsis priklausomybe nuo to ar kito sodininko meistriškumo priversti jį veikti. Arba bus pasmerktas visų praeinančių visokio plauko prižiūrėtojų malonei. Tuo tarpu kai gerai surėdytas sodas pats pasako, kokios priežiūros jam reikia.
Visgi čia ir yra ta jautrioji sodo kūrimo tema. Tarkim, Sodas ateina į pasaulį Dizainerio dėka, bet gyventi jis gali tik Sodininko dėka. Kodėl tad niekas nesvarsto, kas yra geriau vaikui – tėvelis ar mamytė? Ir kuris iš jų geresnis ar blogesnis jo gyvenimui? Kai specialistai pradės gerbti vieni kitus kaip savo šeimos narius, esu tikra, matysime kitokius ir Sodus.
Dizainas, sukurtas nepabuvus sodininko batuose anksčiau ar vėliau baigsis priklausomybe nuo to ar kito sodininko meistriškumo priversti jį veikti.
Kita vertus su Sodais yra tas pats, kaip ir su Žmonėmis – vienam reikia stilisto, šukuoseną padaryti ir nagus palakuoti, kitam priešingai – nuprausti nuo gražaus veido visus niekus ir atverti natūralų grožį. Vienam gydytojo homeopato, o kitam net reanimacijos. Visi specialistai dirba Žmogui, bet kokios kitokios paslaugos! Svarbu kad persistengus nuo vieno nepakliūti pas kitą!
HEAD GARDENER. Kaip Profesorius yra pedagoginis laipsnis, taip ir Head Gardener yra darbo pozicija. Ir tai gali būti nuo savo verslą pradedančio jauno specialisto (jei tai jo firma, jis natūraliai Head Gardener ir žinoma, savo darbuotojams (Senior’ams ir Junior’ams irgi), iki žmogaus, kuris dirba ir dažniausiai gyvena privačioje didžiulėje nuosavybėje. (Head Gardener Living in position) Čia jam skiriama atskira gyvenama vieta, gali būti namelis, dažnai ir su jo mažu asmeniniu sodu. Ištarnavę ilgai Head Gardeneriai neretai ir išėję į užtarnautą poilsį lieka gyventi tokiame namelyje. Jie, jei taip galima pasakyti, tarnauja vienam ponui – vienam užsakovui ar firmai. Beveik visi Headgardeneriai (su nedidelėmis išimtimis) turi žemės ūkio moklsų (horticulturealist) išsilavinimą, ir dažnai yra pasikaustę dirbant su įvairia technika. Kartais į mechaniką net didesnis akcentas, nei į sodininkavimą, ypač miestuose, kur tai yra greita paslauga. Žinoma, jie turi ir daug kitokių licensijų, pradedant būtinomis vairavimo teisėmis, leidimu dirbti su tam tikra technika, chemikalais (Pesticide Commercial / Noncommercial Applicator License) ir pan.
Po Head Gardener priežiūra anksčiau dirbdavo Under Gardeners – labai specializuoti Vyriausiojo Sodininko pagalbininkai. Jie darydavo tik savo darbą, ir nieko kitka. Pvz. prižiūrintys gėles, prižiūrintys veją, kerpantys gyvatvores, genintys ir tt. Metams bėgant vis labiau buvo atsisakoma tokio modelio dėl taupymo, tad ilgainiui likes modelis yra Head Gardener ir vienas arba du Under Gardeners.
Gyvenantys ir dirbantys privačioje nuosavybėje Head Gardener’iai neretai tampa to viso dvaro, fermos ar pilies ūkvedžiais. Visų galų meistrais, atsakingais ne tik už sodą, bet ir už visą gerbūvį.
Todėl dabar pasitaiko, kad į sodą pasamdomas dar vienas Sodininkas, jau nebe Under Gardener. Pagal poziciją tai gali būti dar vienas Head Gardener, tačiau jei pasiseka, atsiranda Proper Professional Gardener.
PROPER PROFESSIONAL GARDENER. Tai Sodininkas ir Dizaineris viename, kurio vardas yra ne tiek darbo pozicija, kiek jo gyvenimo būdas, požiūris (attitude), plačiai apimantis teoriją, praktiką bei sodininkavimą bendrai. Jo įgaliojimai gali viršyti Head Gardener’io. Tai menininkas, kuris gali sukurti sodą, reikalui esant keičia dizainą jau sukurto, bet neveikiančio sodo, parenka augalus, bei sukuria/atkuria soda realiam gyvenimui. Dažnai tai Quality Garden Designers, sumanę keisti Life Style ir pasitraukę iš triukšmingos miestų mados mėsmalės, kurie vis dar tebekuria dizainą, bet lygiagrečiai laiko ranką ant kasdienio sodo pulso, arba patyrę Head Gardener’iai, kurie nenori dirbti vienam klientui. Proper gardeners dažniausiai turi daugiau nei vieną klientą, tiek, kiek pasirenka ir atsirenka. Gali keliauti ir prisliesti prie sodų tiek, kiek sodui reikia. Freelanceriai, bet gali dirbti ir firmai, kuri globoja dideles nuosavybes. Žinoma, jie gali užsilaikyti tam tikrose vietose ir ilgesniam laikui, tačiau juos labiau galima palyginti su rytiečių gydytojais. Nereikia daug fizinių pastangų suvaldyti milžiniškus sodus, bet reikia daug žinių. Tada pakanka prisileitimo ten kur reikia ir tada, kada reikia. Ir viskas ima veikti. Jie gali dirbti vieni, ir su komanda. Proper Gardener yra tas, kuris nustato diagnozę ir išgydo bet kokio amžiaus sodą – ar jis būtų senas, ar ką tik iškeptas offisinio kraštovaizdžio kūrėjo. Deja, kartais čia susikerta net ir gero hands on dizainerio bei proper gardener’io keliai.
Kodėl taip atsitinka? Dizaineriai linkę atiduoti savo įgyvendintą projektą ir kurti kitą. Ši biznio specifika atneša pinigus, bet jiems pro pirštus, bandant išlaikyti per daug saujoje ir dar pataikyti į deadline laiką prabyra ir klaidelių. Proper Gardeners linkę dirbti su ilgalaikiais projektais, ir kai kuriuos sodus jie globoja metų metais. Tai patys gražiausi sodai.
Manau, kad šių dviejų profesijų sąjunga atneštų gražiausius rezultatus. Lietuviškai sunku man rasti atitikmenį, matyt tai Dizaineris/Sodininkas, kuris kuria išskirtinius sodus su ilgalaike sutartimi vystyti sodą, arba tai privatus sodininkas, kuris didelėje teritorijoje dirbdamas kuria ir patį sodą.
Deadline ir sodo ‘’pridavimas’’ – yra atskira tema. Žinoma, klientui yra patogu ir normalu žinoti laiką, kada bus atliktas tam tikras etapas. Bet tai tik etapas. Deja, dažniausiai po sodo pridavimo dizaineris pasitraukia, tarsi tai būtų pabaiga, ir net jei yra sutarta keli vizitai, ne visada jų užtenka. O juk tada, po sodo gimimo, kažkas turi jį užsukti gyvenimui. Ir todėl laimingi tie jauni sodai, kurie pakliūna į Proper Gardener rankas, arba ir tie senieji, kai yra jautriai atgaivinami/rekonstrujami kiek reikia ir paleidžiami tolimesniam gyvenmimui.
Čia visada prisimenu posakį ‘’Prie meno’’. Ne, reikia būti MENE. Kuriant Sodą reikia būti Sode.
Šių žmonių vardai retai kada išplaukia į viešumą, visgi man tai pats gražiausias ir romantiškiausias buvimas, kai gali kurti gyvai, kai esi pats sau šeimininkas ir kai gali asmeniškai patirti, kaip tavo žinios gali transformuoti aplinką ir praturtinti patį Sodininką.
Čia visada prisimenu posakį ‘’Prie meno’’. Ne, reikia būti MENE. Kuriant Sodą reikia būti Sode.
Sodai
Anglija, garsėjanti savo sodininkavimo kultūra, turi daugelį veidų - nuo gelminės sodų filosofijos su undergroundiniu, alternatyviu, ekologiniu, terapiniu ir tt atspalviais iki šoubiznio. Bet trumpai drūtai galima pasakyti taip – yra Senoji Angliškų Sodų Kultūra, ir Naujoji (New English Garden), kuriai ‘’šlaitas nuslydo’’į urbanistinį minimalistinį populizmą. Tendencija nebe džiaugtis sodu, o garbinti dizainerį demonstuojant savo padėtį visuomenėje. Ir jeigu Londone kažkaip susitaikai su tais vienodais sodais, kai pamatai kažką panašaus kituose miestuose jau nebeskanu, o kitose šalyse tai jau ir visai pykina.
Taigi, dar apie juos, apie tai, apie ką tarsi nevalia kalbėti: POPSAS SODE.
Vis bandydama apibūdinti Kraštovaizdžio Architektus, Dizainerius ar Sodininkus, iš tikrųjų turėčiau pirmiausia paminėti tai, kokiame fronte jie kaunasi, ką atstovauja, kokią poziciją užsiima. Labai gerai tai įsivardinti mažų mažiausiai sau ir nešti pasirinktą vėliavą garbingai.
Kraštovaizdžio Menas yra Menas. Ir neabejotinai kultūros dalis. Todėl norint suprasti, kokiose pozicijose darbuojasi visi šios profesijos atstovai, drąsiai galime operuoti tomis pačiomis sąvokomis, kokios egzistuoja mene. Grubiai yra maždaug taip:
Aukštoji mada; populistai (popsas); individualus braižas ar filosofija; alternatyūs sprendimai ir susijusios veiklos bei projektai.
Svarbu ir darbo pozicija – ar atstovaujama valdiškoms institucijoms, ar kūrėjai turi privačius užsakovus, o gal skleidžia kokią nors idėją? Tiesą sakant, derėtų skirti ir urbanistinį dizainą nuo kitų sprendimų. Provincialumas pasireiškia aklai kopijuojant.
Kraštovaizdžio Menas yra Menas. Ir neabejotinai kultūros dalis. Todėl norint suprasti, kokiose pozicijose darbuojasi visi šios profesijos atstovai, drąsiai galime operuoti tomis pačiomis sąvokomis, kokios egzistuoja mene.
Aukštasis (grynasis) menas, formaliai tai yra ‘’menas menui’’. Bet žinoma, tai yra verslas, ir čia yra visi verslui būdingi atributai, to tikrai nereikėtų pamiršti vertinant ir kuriant savuosius sodus, nors ir mados šou renginių įkvėpta dvasia.
Bene garsiausias yra Čelsio Gėlių Šou (Chelsea Flower Show). Čia dalyvauti verdanti priežastis pirmoje eilėje yra – prisistatyti, pasirodyti. Na, ir kitus pamatyti. Tai aukštosios mados podiumo ekvivalentas. Čia prisistato įvairūs sponsoriai ir jų dizaineriai, taipogi medelynai, įvairios organizacijos, pildomos socialinių aktualijų temos, akcijos-atrakcijos. Laimėjimai tokiame šou yra sėkmės bilietas, tad tam metama daug resursų, viskas turi veikti įspūdžiui sudaryti. Realybėje tam ruošiamasi ilgiau ar trumpiau, bet įgyvendinama gana greitai, trumpam šou periodui, koncepcijai pateikti, sužibėti. Neretai augalai suvežti iš skirtingų šalių ar dirbtinai pražydinti, tačiau juk šou nesvarbu, kad pvz. žibuoklės ir jurginai vienu metu nežydi. Taigi pats renginys įspūdingas, visgi tas neigiamas atspalvis kilęs ne dėl pačio renginio, o dėl jo interpretacijos ir idėjų eksploatavimo. Fotografijos, paplitę po eilinio renginio, tampa sodų mados kopijavino etalonu, ir neretai tai tiražuojama nepaisant ar modelis veikia realybėje ar ne, tinkama tam vieta, ar ne. Yra paklausa – visada bus ir pasiūla. Nuo aukštosios mados iki popso – vienas žingsnis. O ten jau ir kičas laukia nesulaukia galimybės pasireikšti kuo plačiau.
Kitas šou - Hamptono Rūmų Gėlių Festivalis (The Hampton Court Garden Festival). Tai bene didžiausias tokio pobūdžio renginys pasaulyje. Festivaliui rengiamasi ilgiau, ir užtrunka jis ilgesnį laiką. Publika visai kita. Čia sodininkavimo įkvėpimai pateikti įvynioti į aktualias visuomenei ir pasauliui temas, pristatomi alternatyvūs sodininkavimo būdai, idėjos. Čia yra pristatoma bendra filosofija, kuria kryptimi skatinama eiti kūrėjui ir visuomenei sodininkavimo srityje. Sodai kaip gyvenimo būdas ir gyvenimo būdui. Šie kūriniai yra po sodo ideologijos vėliava.
Žinoma, madas diktuoja ir garsios Sodų pasaulyje asmenybės, (The Wild Card). Jie yra idėjų generatoriai ir populairintojai. Neretai aukštasis menas semiasi idėjų iš jų ir ‘’kilsteli ar sukramto’’, kad būtų tinkama populiariam vartojimui ar panaudoti aukštiesiems menams.
Visgi kraštovaizdžio dizainas pagal savo prigimtį yra Taikomasis Menas. Perfrazuojant sparnuotą posakį - ‘’menas liaudžiai/žmonėms’’. Šiame apibrėžime yra ir ironijos, tik akmenuką metu ne į kūrėjo, o labiau į vartotojo daržą. Kuo labiau išprusęs vartotojas, tuo geresniu dalykus jis sugeba atsirinkti. Skonis kinta ir auga drauge su išsilavinimu!
Popkultūra
Kada gi atsiranda popkultūra sode?
Popkultūra yra plati sąvoka, ir ji nesugalvota paskutiniais dešimtmečiais. Juk kiek šimtmečių visa Europa norėjo savojo Versalio. Bene visi to laikmečio dvarai žvalgėsi į garsiuosius pavyzdžius ir bandė prilygti. Savo ruožtu tą patį darė ir smulkesni dvarininkai, ūkininkai, net ir mužikai dėliojo savo darželius taip, kaip matė pas poną. Nieko nuostabaus, kad taip vyksta ir dabar visame pasaulyje.
Aukštasis menas arba pavieniai stiprūs ‘‘vedantys‘‘ kūrėjai yra kopijuojami, vartotojiškas ratas transformuoja idėjas pagal save, sugedusio telefono principu tai gerokai pasikraipo, bet tam tikros idėjos net ir deformavęsi giliai įleidžia šaknis. Aukštoji mada – copy-paste - sugedęs telefonas – kičas.
Skonis kinta ir auga drauge su išsilavinimu!
Kičo sąvoką nuostabiai iliustruoja apibrėžimas Vikipedijoje ir kažkodėl man labiausiai patinka kulinarinė dalis: ‘’ Kičas – kaip kulinarijos produktas – paruoštas naudojant pigius pakaitalus reikiamiems ingredientams siekiant tik išorinio pavidalo ar akcentuoti porcijos dydį bei kainą; Siekiant suteikti ar užmaskuoti patiekalo skonį gausiai naudojamas kečupas, majonezas, garstyčios, cukrus, druska ar kitokie pigūs stipraus skonio produktai bei jų mišiniai.’’ Deja, nėra sodo kičo apibrėžimo, aišku tik viena, kad klišės yra geras būdas svarbumo iliuzijai sukurti.
Tam tikra prasme kičas gali tapti stiliumi pats savaime. Blogas jis tampa tuomet, kai iliustruoja ne žinojimą, o tik kopijavimą. Ir tai gali būti visai ‘’profesionaliame aukštame lygmenyje’’.
Deja, čia ir užsisuka tas ratas, kai tūlas dizaineris siekia būti atpažintas iš braižo, o klientas siekia, kad būtų akivaizdu, kad jis užsisakė projektą pas populiarų dizainerį. Štai čia ir gimsta greito maisto atitikmuo sodininkavime. Vienas hamburgerinis sodas dizainerio meniu. Angliškai skamba kaip ‘’one trick monkey’’. Esu mačiusi tobulai suprojektuotų ir atliktų sodų, tik...tai buvo ne vietoje. Kas tinka miestui, netinka užmiesčiui ir pan. Projektas dar ne viskas. Dar yra visuma, kontekstas, Vietos Dvasia (Genius Loci), išradingumas ir kūrybiškumas! Čia ir yra tas lakmuso popierėlis, tas kriterijus, kuris atskiria gera nuo prasto.
Ironiška, bet muzikoje visiškai nėra gėda būti popmuzikos žvaigžde. Hey, o kaip jums būti popdizaineriu? Kodėl kratotės šio vardo? Gal todėl, kad Popsas nėra aukšoji mada, tai yra tai, kas liko iš jos po sugedusio telefono, kai idėja nulipo nuo podiumo. Ir tai nėra ‘’pritaikymas žmonėms’’. Taigi čia jaunam kūrėjui nevertėtų ilgai užsilikti be reikalo, nebent…yra reikalas. Nebent siekis ir tėra čia likti.
Projektas dar ne viskas. Dar yra visuma, kontekstas, Vietos Dvasia (Genius Loci), išradingumas ir kūrybiškumas! Čia ir yra tas lakmuso popierėlis, tas kriterijus, kuris atskiria gera nuo prasto.
Mene yra dar viena sąvoka – autorinis kūrinys. Kai kuriais atvejais galima įvardinti meno kūrinį kaip autorinį darbą, kartais išleistas mažasis tiražas (tarkim 12 vnt.), arba masinė produkcija, kopijuojanti pateiktą etaloną. Galima teigti, kad kiekvienas to pačio menininko paveikslas yra autorinis kūrinys. Visgi dažnai būna ir taip, kad hamburgeriai priklausomai nuo kavinės šiek tiek skiriasi, visgi jie tebėra masinė gamyba. Ypač tai išryškėja tada, kai Kūrinys ir Vieta nedera, o tiksliau, toks pats kūrinys brukamas visur.
Nepainiokite, yra POPULISTAI ir yra POPULIARINTOJAI. Ir skiriasi jie štai kuo - populiarintojai siekia dėmesio idėjai, – populistai siekia dėmesio sau.
Kaip žinome, mados taikiklyje labiausiai yra tie, kurie dar nerado savo stiliaus arba dėl tam tikrų priežasčių žaidžia socialinius žaidimus. Neišmanymu dažniausiai naudojasi besisukantys aplinkui su savo ‘’tips and tricks’’ iš esmės nesigilindami, kas tai yra sodininkavimas. Prikaustyti ir išlaikyti dėmesį su neturinčiu turinio vaizdu ar idėja yra sudėtinga. Todėl ieškoma dar ir dar naujų būdų. Pamenate vijoklines braškes, reklamuojamas žurnaluose prieš keletą metų? Naujas triukas, pavyniojus braškių ūsus aplink atramas ir užsidirbus tam kartui. Tas pats yra ir su greita informacija ir mokymais, ir su pažadais padaryti lengvai, ir svarbiausia, pigiai(?) ir greitai. Galim augalą įkišti taip, ir anaip, o dabar ir žemyn galva, šaknim į viršų. Kol žiūri į rankų miklumą, apkrausto kišenes.
Mes juk stebime, kas vyksta aprangos dizaino podiumuose, bet apsirėdyti tais vis keisčiau atrodančiais apdarais tikrai ne visada norėtume. Deja, su Sodo Dizaino Šou yra priešingai. Norime taip ‘’rėdytis’’! (Net jei tai išaugti Londono Čelsio batukai, kurie buvo madingi ten prieš gal 10 metų, mums juk jie nauji!) Visgi tai, kas ATRODO Sodu, toli gražu ne visada VEIKIA kaip Sodas. Ir net keli dešimtmečiai egzistuojančios madis nieko nepakeičia realybėje - Čelsio Šou stiliaus sodus aptarnaujančios firmos nespėja suktis. Juk netinkamoje vietoje sukurtas sodas iš paveiklsiuko reikalauja tikrai ypatingos priežiūros.
Visgi tai, kas ATRODO Sodu, toli gražu ne visada VEIKIA kaip Sodas.
Taigi, čia dar apie sodininkų specifiką. Dauguma atvejų firma yra samdoma ne sodo savininko, o dizainerio. Sodininkas ką nors keisti čia neturi teisės be dizainerio palaiminimo.
O jie nesėkmes linkę nurašyti klimatui, blogam augalui, sodininko klaidoms…Ir tai sukasi ratu – vaizdas neveikia, sodas neveikia. Ir klientams kažkada trūksta kantrybė. Jie taria – čia mano sodas, ir dizaineriui prieš nosį užsiveria durys. Štai tada ieškoma freelancerių laisvai samdomų patyrusių sodininkų. Taigi Londone yra dar viena Sodininkų kategorija. Tai tas pats Proper Professional Gardener variantas, tik miestietiškas, beveik undergroundinis. Jų poreikis didelis, dėl tos pačios minėtos priežasties – statuso. Nesvarbu, kad kartais į tokius sodus metų metais neįkeliama koja.
Naujos tendencijos
Štai šiame fone labai gerai išryškėja tai, kas yra ekskluzyvas. Tai ne tai, ko išmokstama, o gebėjimas pritaikyti savo žinias vietoje ir laiku. Laisvi miesto sodininkai išgydo mados mėsmalės žaizdas. Ne todėl, kad firmų sodininkai prastesni, bet todėl, kad pastarieji turi būti lojalūs dizaino firmos politikai, kuri dirba dizaineriui…Hipokratiška sodininko priesaika čia labai dažnai yra priversta susvyruoti, balansuojant tarp dizainerio ir pasitikinčio sodininku kliento…
Populiarintojai pasirenka ir vysto kokį nors sodininkavimo metodą.
Jie deda visas pastangas, kad paleista idėja veiktų. Taip dabar Anglijoje plinta alternayvūs sodininkavimo metodai, kurie taip reikalingi tikro sodininkavino ir prisilietimo prie gamtos ištroškusiems žmonėms. Skirtingos profesijos pamato sodą skirtingai pro savo prizmę. Taip dabar kyla tendencija sodą paversti ne tik vizitine kortele, bet ir socialiniu projektu, grąžinti sodą šeimos gyvenimui, gyvenimo stiliui, edukacijai ir terapijai.
Visgi čia yra dar viena galia - tradicijos. Blizgantis šiendienos paviršius pasitinka, būna kurį laiką skanu ir gražu, bet labai greitai ima pykinti. Laimei yra dar Senoji Anglijos Sodininkavimo Kultūra, Botanikos Sodų specifika, Universitetų Sodai ir Sodininkai, Pilių Sodai ir Parkai, Arboretumai…įvairios sąjungos, draugijos, būreliai. O kokios knygos, kokia literatūra! Taip, kultūra turi daug veidų, ir tik reikia giliau pažvelgti… Ir nors apie popkultūrą sode parašiau gana daug, tai tiek ir tėra. /Mind The Gap!/ O apie gelmes – neišsemiamas vandenynas!
Sodininkavimo muziejuje Londone juodai ant balto parašyta, kad nuo senų laikų sodus kuria ne tik dizaineriai, bet ir sodininkai – prefesionalūs ir mėgėjai. Nekoks, nors ir profesionalus dizaineris yra visada blogiau, nei išprusęs mėgėjas. Čia plona riba, kuri dabar padėta ant sūpynių – dizainerio kultas versus nauja banga kuriančių žmonių, kurie nori tvarių vertybių ir žino kaip jas gauti.
Sodo dizaino sprendimai ir pasirinkimai jus visada pasmerkia priežiūros reikalavimais. Tai galioja kiekviename žingsnyje - pradedant pagrindais, baigiant detalėmis.
Tam, kad sukurti gerai sukaltą veikiantį sodą reikia mokėti Gyvo Sodo kalbą.
Visgi nors mačiau begalę sodų, dirbau daugelyje, nemažai sukūriau ar rekonstravau, bet neteko matyti ar girdėti, kad kas vertintų Sodą iš Sodininko pozicijos. Yra arba visuomenė su puokšte komentarų (nuo bet kokį skonį praradusio ir beveik įžeidžiančio AMAZING iki preikabių, nežinant visų aplinkybių), arba profesionalai dizaineriai, kurie neretai teisia kolegas su panašaus lygio kriterijais.
Tam, kad sukurti gerai sukaltą veikiantį sodą reikia mokėti Gyvo Sodo kalbą.
Bet pabandykite paanalizuoti bet kokį Sodą ir pažvelgti į tai iš Sodininko pusės! Kartais vaizdas iš pirmo žvilgsnio lyg ir nieko, bet vargeli, beviltiškas melas! Sukalta ant seilių tik fotografijai arba pridavimo dienai. Arba tiesiog - Sodininkui taip neįdomu! Nuobodu, neverta tų pastangų, kurių reikia įdėti, nekūrybinga, be jokios brendimo perspektyvos.
Sodas turi būti kaip kėdė. Ar patogus naudoti, ar saugus ir gražus? Nesvarbu, kokios medžiagos panaudotos, kiek puošnu ar kuo padabinta, žmogus nesunkiai sugeba įvertinti, gerai sukalta kėdė ar ne. Nes kritikuotina kaip tik ne ta dalis, kurią dažnai žmonės nurašo kaip “skonio reikalą’’, o turi būti vertinama esmė - ar gerai išspręsta, ar atitinka poreikius, ar laikys, ar gražiai amžės. Ar bus patogu sėdėti ir ar pagerins žmogaus gyvenimo kokybę. Ar turės kokią nors išliekamąją vertę? Ar funkcionali ir estetiška? Ar neterš aplinkos nuo pradžių ir vėliau? Kalba apie stilių turėtų būti tik tada, kai žinoma vieta ir paskirtis. Tikrasis turtas yra turinyje.
Sodų kūrėjai
Ar peržvelgus situaciją randu atsakymus sau? Taip. Galiu surašyti savo veiklas, darbo pozicijas, garbingą pripažinimą, bet tai vis dar žodžių eilė. Norėčiau, kad tokia ilga veiklų eilė atsirastų ir prie kraštovaizdžio architektų ar dizainerių prisistaymų. Norėčiau, kad kraštovaizdžio architektai mokytų sodininkus, o sodininkai dėstytų kraštovaizdžio architektams. Norėčiau, kad žodis dizaineris nebebūtų mados sinonimu, aklai pritraukiančiu, o būtų viena iš garbingiausių atsakingų profesijų. Vis dar ieškau to vieno pavadinimo.
Kurią dieną sumanau patyrinėti, kaip save mato ir kaip yra pristatyti pasauliui įvairūs garsūs pasaulio sodų kūrėjai. Tą nesunkiai galite padaryti ir jūs. Visgi kelis pavyzdžius paminėsiu –
‘’Beth Chatto buvo britų augalų specialistė, sodo dizainerė ir autorė. (…was a British plantswoman, garden designer and author.’’ (taip, nenustebkite, ne visi sodininkai traktuojami kaip augalų specialistai)
‘’Christopher Hamilton Lloyd buvo britų sodininkas ir autorius. Jis buvo 20-ojo amžiaus daug darbo reikalaujančio intensyvaus želdinimo kronikininkas…’’
‘’Piet Oudolf yra yra įtakingas olandų sodo dizaineris, augalų specialistas ir autorius ….’’
‘’Unikalus didžiausias Europoje 16 ha Meistro iš Japonijos Hajime Watanabe (Japoniško sodo meistras) ir gydytojo Šarūno Kasmausko kuriamas Japoniškas sodas…’’
Kaip matote iš citatų, bet kuris iš šių kūrėjų sunkiai telpa į įvardinimo rėmus. Ir tokių yra tikrai gausu, ir jų galima rasti absoliučiai visose minėtose kategorijose. Tai Sodų Kūrėjai ir savosios sodų filosofijos propaguotojai. Kiekvienas iš jų turi savąją platformą žiniai skleisti.
Šio laikmečio didžioji problema ir yra tai, kad visi šie specialistai tarsi sumesti į vieną stiklinę ir gerokai sumaišyti. Kaip klientui atsirinkti, jei to negali įvardinti patys specialistai net apie save? Visgi yra maždaug taip:
Landšafto architektas, Landšafto dizaineris, Sodo dizaineris, Vyriausiasis Sodininkas, ir pan. - tai yra profesinės pozicijos, paslaugos įvardijimas. Deja, šios profesinės pozicijos negarantuoja puikaus rezultato – konkretaus sodo, nors ŽINIOS sukasi būtent čia. Kas gi gali garantuoti? Gerai yra tada, kai viskas vyksta taip, kaip buvo per amžių amžius – yra jaunieji mokiniai, yra siekiantys, ir yra meistrai, kurie yra meistrai dėl tos priežasties, nes niekada taip ir nesiliovė būti mokiniais. Negali tapti Meistru, nesuvalgęs pūdo druskos kurdamas, net jei turi visokeriopus talentus.
Ar visose profesijose dirba tik pašaukti? Toli gražu ne. Visgi mano rašymo tikslas yra padėti rasti savo kelią į tai, kur manote rasią savo identitetą. Kad nebijotumėte kelio į meistriškumą. Kad nebūtų nepatogu prisistatyti esant Sodininku. Siekime meistrystės. O klientai savo ruožtu turi žinoti, kad jo Sodo Kūrėjas turi atliepti jo pačio poreikius ir požiūrį.
Kokia karjeros viršūnė? Sakyčiau -Profesional Quality Garden Designers ir Proper Profesional Gardeners. Vienu žodžiu – tai patyręs, PROFESIONALUS NEPRIKLAUSOMAS SODŲ KŪRĖJAS. Laisvas kurti, laisvas rinktis su kuo dirbti, atsakingas už savo veiklą dabar ir ateičiai.
Štai ir garbingas vardas! Sodų Kūrėjai!
Šiuolaikinis poreikis kurti sodus greitam ir sąlyginai trumpam vartojimui diktuoja receptinių dizainerių poreikį. Augalai irgi parenkami tokie, kurie po metų kitų pasiekia maksimalų efektą, o atgyvenę negailestingai šalinami…
Visgi pastarieji įvykiai pasaulio ekosistemoje rodo, kad aplinka yra kur kas jautresnis organizmas, nei scenografija. Ypač dabar, kai Sodas vėl tampa šeimos ir gyvenimo būdo buveine. Maža to, tai kokybiško gyvenimo ir savystovumo galimybė. Ne, tai būtinybė!
Sodų Kūrėjus ir Puoselėtojus-Sodininkus kviečiu kurti Žmogaus Gyvenimui ir jo Gyvenimo Kelionei! Vienaip ar kitaip tai visa, ką mes galime ir turime.
Danielė Vyšnia, Lapkričio 17 d. 2020
