Tylos ir Tuščios Vietos Sode Gramatika

Le jardin de Claude Monet à Giverny

"Visi menai, net ir tylos menas, turi savo gramatiką".

Marcel'is Marceau (1923-2007).  

Perskaičius pirma mintis buvo kažkokia atvirkščia – visos menų disciplinos turi savo tylos minutes. O po to abi mintys susikabino už rankučių ir priminė man parašyti tai, apie ką jau seniai pasakoju Sodų Kūrybos Kursų metu. Apie Tuščią Vietą. Apie tylą, pauzes, apie neišbaigtumą. Apie pusiausvyrą. Ir apie tai, kad net ir šie dalykai turi savo taisykles.

Tyla kalba garsiausiai – posakis, kurio ašmenis mums visiems teko patirti buitiniame lygmenyje, arba priešingai – mes kažką esame nubaudę tyla. Kai jau neberūpi, nenervina, tuščia vieta. Tai pareiškimas. Arba nusispjovimas. Arba pasidavimas - iš silpnybės ar priešingai, stiprybės.

Menų disciplinose įvaldyta Tyla, Tuščia Vieta ir Pauzė yra meistrystės požymis. Prikurti produkto yra lengva, o kaip sukurti tai, ko nėra? Kaip sukurti kontrastą ir priešybę, kuri suteiktų prasmę  tam, kas yra mūsų dosniai primakaluota?

Tyla man yra kaip gyvenimas po matomu paviršiumi – štai pieva ir varna skrenda, o tuo tarpu žemėje (nematomoje tyloje) virte verda gyvenimas. Kaip ir po vandens paviršiumi. Tik reik suprast ir žinot. O galima ir prisifantazuoti, it‘s ok.

Teatre pauzė yra tas nematomas karkasas, ant kurio stovi visi tarp eilučių norėti perteikti dalykai. Muzikoje – durys į kitas erdves, šokyje – plastiką pabrėžiantys akcentai...Kulinarijoje – pateikimas neperkrovus ir priėmimas būnant alkanam. Sporte – susikaupimo ir padėties įvertinimo momentai, kai pakimbi akimirkoje atsispyrimui į kitą etapą. Literatūroje – tokia pati dinamika, kaip ir muzikoje, jūros bangavimas tarp kritimo žemyn ir kilimo iki kulminacijos, o knygos dizaine tušti balti lapai įžangoje reiškia ne ką kitką, o kokybę, estetiką ir prabangą (priešybė prekių katalogams, kur paveiksliukų daug prikišta taupant popierių)...

...Tai ne rožė, o jos siela. Tai ne kvapas, o žiedo burtas. Tai ne seksas, tai erotika! Čia galima rašyti be galo, be krašto ir kiekvienam savaip, kiekvienoje srityje kitaip specialistui ir mėgėjui, kūrėjui ir žiūrovui.

Todėl svarbu ne tik objektas, bet ir jį supanti erdvė. Skulptūrai ekspozicijai svarbu ne tik pjedestalas, bet ir sąlyginai tuščia erdvė, jos įvaldymas, paveikslui irgi erdvė reikšminga - ne tik siena, ne tik rėmelis. O kartais ta erdvė gali ir prastą kūrinį kilstelėti taip, kad jis suskambės visai kitaip. Mažų mažiausiai bus proga kiekvienam įdėti savo prasmę pagal išprusimo ir matymo lygį.

O dabar, kai visko primakalavau – Pauzė. Tam, kad pavirškinti. Ne tik jums, ir man.

Tuščia Vieta. Tyla. Kaipgi yra Sode?

O Sodas mokosi iš Gamtos. Kai erdvėje pievą keičia miškas, mišką keičia dangus. Danguje sava dinamika – kartais Žemė yra Dangaus tyla, o kartais Dangus yra Žemės tyla. Tai ir sezoniškumo pažadai, kad viskas laikina, bet štai pradės žydėti narcizai, arba paraus medžių lapai. Kad tuščia vieta ar laikas niekada nebūna, o jei tuščia dabar, tai netrukus bus kitaip. Viskas, ką perskaitėte anksčiau, čia tinka – pauzėse yra esmė ir tai, kas surašyta tarpe eilučių. Neperkrovimas ir siekimas nepersisotinti. Dinamika ir pokyčiai, tuščios erdvės siekiant pabrėžti kitos erdvės gausai, kokybė ir estetika ne objektuose, o jų pateikime. Kompozicija tarp skirtingų faktūrų – tebūnie veja ar medinė terasa tuštuma prieš gėlyną, bet ir griežtai apkarpytas topiary burbulas yra kontrastas prieš natūralų augalą.

Taigi, tyla – tiek fizinė, tiek vizualinė gali būti kontrastas fiziniam arba vizualiniam triukšmui. Tai tyla mus moko netriukšmauti. Nereikia vizualinės, audialinės, nereikia šviesos taršos ir jų triukšmo. Nerekia prištampuoti menkiaverčių sprendimų. Tyla - ne veltui aukso verta.

Bet garsas gali būti ir muzika, o vaizdas - aukščiausios klasės kūryba. Bet tik iš tylos momento tai matosi, o kas moka tą tylą sukurti, moka pateikti ir visa kita. Tyla ir eksponuoja tai, kas sukurta.

Tyla nėra lakoniškumas. Pas jus aplinkoje less is more? Jums gerai, nes kai kam less ir bore. O jei perkrauta jums tinka ir patinka – bent kartais nepamirškite pakelti akis į dangų. Tik tam jį reikia turėti neužgriozdintą. Mano močiutė sakydavo, kad kai kambario kampai sutvarkyti, tai ir kambarys švarus. O visa kas per vidurį  –  tai kasdienybės procesas. Balto lapo Sode nėra, bet švarus stalas pradėti naujam darbui turi būti.

Kas išmoks tylos kalbą, nebekvies vienas kito pasikalbėti prie kavos, o kvies PASIBŪTI drauge. Panirs į erdves, kurios nematomos plika akimi, semsis įkvėpimo iš kitų dimensijų, gers Sodą visomis juslėmis. Tyla – galingas įrankis, jei yra vietoje ir laiku. Tuščia Vieta – drobė jūsų fantazijai. O Pauzė – vartai naujai pradžiai.

"The music is not in the notes but in the silence between them." ~ Mozart

Neriam gilyn!