Vasaros pabaigos medžių genėjimas – medžio kūno chirurgija, o gal osteopatija?

Nuo ko pradėti genėjimą?

Mes esame išmokyti valgyti maistą su šakute ir peiliu. Bet galima valgyti ir su šaukštu, galima pasismeigti ant peilio ar iešmo. Galima su lazdelėmis, bambukais, galima ir rankomis. Yra daug būdų įsidėti maistą į burną, bet tikslas yra tas pats – pavalgyti.

Kai einame genėti ar formuoti medžius, mes žinome daug būdų, bet dažnai net nepagalvojame, kad nereikia rinktis vieno iš jų, pirmiausia reikia išsiaiškinti Tikslą, o jie yra skirtingi. Kai žinai Kodėl – Kaip yra lengva.

Būdų genėti ir formuoti medžius yra daug, yra labai daug kiekvieną metodą atstovaujančių žmonių. Sąrašas ilgas, bet ne baigtinis - Arboristinis, Bonsai, Topiary, Pollarding, Coppicing, Tikslinis, Derliui, Gyvatvorės, Estetinis, Kontroliuojantis dydžius (priežiūra – maintenance), Meninis (medžių skulptūra ir architektūra), Palmetės/Kordonai/Špaleriai, Kambariniai augalai, Medžiai/Krūmai/Žoliniai...

Bet gal dėl to, kad kiekvienas metodas turi savo ,,aistruolių‘‘ ar profesionalų – kaip vadinasi tas, kuris tuos metodus naudoja kaip įrankius, priklausomai nuo darbo, kurį reikia nudirbti? Juk kartais reikia ne vieno metodo, o kelių mikso. Tai – Meistras Sodininkas.

Pirmas dalykas yra žinoti, ko norime pasiekti, antras – ko nenorime, kad nutiktų. Pusiausvyroje tarp šių dviejų dalykų ir renkamės Ką, Kada ir Kaip genėti.

Meskite į šalį receptus – čia reikia mąstyti. Galite ateiti su neišpasakytu receptų bagažu, bet prieš jus VISADA stovės individualus atvejis (kaip ir kiekvienas Žmogus). Ir tai turėtų ne išgąsdinti, o priešingai – padrąsinti. Nes nereikia receptų naštos, o elementarių žinių ir bendro supratimo – kaip ir visose gyvenimo srityse. O tobulumui ribų nėra.

Tikslai yra labai konkretūs kiekvienu atveju ir taipogi gali būti keli vienu metu. Juos visus galima išpildyti, tik tam pirmiausia juos reikia įvardinti ir tada imtis priemonių!

O būdus sieja bendri dalykai – bendrų gamtos dėsnių ir augalų fiziologijos pažinimas, technikų žinojimas ir savalaikiškumo svarba.

Su teleskopniu sekatoriumi ir kopėčiomis galima pasiekti labai aukštai

Obelis yra puikus pavyzdys. Ji plastiška ir gaji, iš jos galima sukurti ką tik norite. Žinoma, nebūtina kažką daryti vien todėl, kad galima. Net turint laisvai augančią obelį žinios praverčia – prevencijai ir srategavimui į ateitį.

Norite, kad auganti obelis leistų mažiau ūglių ar kad greičiau atsinaujintų augimą sustabdžiusi senolė? Kad derėtų, bet būtų kūrybiškai įdomi? Kad užstotų vaizdą nuo kaimyno, atvertų vaizdą į gėlyną ir nebūtų per žema vaikščioti po ja? Norite, kad tiktų prie jūsų bendro sodo stiliaus ar kad tiesiog būtų sustiprinta, nebelūžinėtų? Priimtinas drastiškas vienkartinis įsikišimas, ar turėsite galimybę formuoti etapais per kelis metus? Priklausomai nuo poreikių ir galimybių pasirinksite metodą. Čia pravers ir bonsai meistro žinios, ir arboristo, ir ūkininko, pollardintojo, menininko - visų kartu ir kiekvieno atskirai. Norite obels medžio, obels tvoros ar obels ,,vėduoklės’’ ant sienos? Easy – visi variantai.

Mano pržiūrima obelų gyvatvorė viename Oksfordšyro dvaro sode - kerpama prisimenant, kad lapai reikalingi derliui

Ko nenorite? Sužeisti, pakenkti, prisišaukti ligų. Suklysti irgi nenorite. Čia jau reikalingos žinios ne KAIP atlikti, o KODĖL, kodėl būtent šiuo metu ir šiuo metodu. Laimei, medžio kūnas toks panašus į žmogaus, kūną, kad galima vadovautis šiomis paralelėmis. Bet kuriuos procesus vainikuoja irgi tas pats dalykas – imunitetas, tad darykite viską nepažeisdami jo. Elementariosios fiziologijos irgi nevalia peršokti – pvz. vienam vaisiui užauginti reikalingas tam tikras kiekis lapų (12 – 15), todėl ir šios žinios svarbios formuojant visą augalą – medį, palmetę ar gyvatvorę.

Rugpjūčio antrą pusę renkuosi, nes dar vegetacijos sezonas ir augalas užsigydys žaizdas. Renkuosi daryti tai saulėtą rytą, nes ruduo jau artėja, t.y. grybų metas, kai ir grybinėms ligoms patinka, ir artėja vėsios rasotos naktys, kurios po Rugpjūčio 20 jau bus nepakaltinamai rudeninės, nors dienos dar gali žėrėti vasaros karščiu. Bet neskubu, nes ko labiausiai nenoriu, tai kad augalas spėtų išleisti naujus ūglius, kurie garantuotai apšals žiemą – nesumedėję, nepasiruošę žiemoti, lengvas grobis ligoms ir parazitams.

Tačiau suformuoti laiku, ypač visžaliai, tvarkingai atrodys iki pat pavasario. Taip pasitinka rudenį gyvatvorės, topiary, niwaki ir pan.

Rugpjūtį labiausiai prisimenu tuos, kurie pavasarį leidžia sulą ir išverkia per kiekvieną žaizdelę – juos tvarkyti irgi metas dabar, vėlyvą vasarą/ankstyvą rudenį. Tai beržai, klevai, dauguma lianų.

Ir visada prisimenu, kokioje šalyje gyvenu. Ne todėl, kad taip dažnai bastausi po pasaulį, o todėl, kad man prieš nosį labai jau dažnai ,,iškrenta’’ paveiksliukai su įvairiais genėjimo ir formavimo vaizdais. Bet ne visi galimi Lietuvoje, arba Lietuvoje galimi, bet toli gražu nebūtini… Pvz. pollardingas irgi atliekamas rudenį, kai kur žiemą, bet aš iš šio metodo semiuosi ne pačio galutinio rezultato, o eigos - kad esant tolimesniam formavimui pašalinamos šakelės liktų kuo mažesnio diametro – bus mažesnės žaizdos.

O kai ,,mandrumai’’ nebūtini, tada kitas klausimas – ar visada tikslas pateisina priemones? Manau, kad bet koks žmogus, prisiliečiantis prie Gamtos turi prisiekti kažką panašaus, kaip Hipokrato priesaika ir jos nelaužyti. Tai reiškia, mes visi.

Po netikėtai iškritusio sniego

Numatyti į ateitį – prevencija – irgi būtina. Medžių genėjimas ir formavimas kiekvienoje šalyje turi savo specifiką. Nenuostabu – mažų mažiausiai klimatas kitoks. Bet kadangi jis dabar daug kur permainingas, pačiam sodininkui tenka pabūti lanksčiam ir neprarasti budrumo. Anglijoje ir Prancūcijoje gana dažnai pasitaiko beveik besniegių žiemų, visgi kai sniegas užgriūna nepasiruošus - lauk bėdos. Esu čia mačiusi sodų, išguldytų štai tokiu bene pavojingiausiu lūžiu – kai tokia ‘‘ragatkė‘‘ plyšta per pusę ir nei vienos iš tų pusių neišeina išsaugoti.

Besniegės žiemos Lietuvoje vienus nuliūdina, kitus pradžiugina, bet reikia numušti nuo rausvos svajonės, kad gal taip visad ir bus – be sniego. Jei sniegas iškrenta ne kasmet, traumų būna dar daugiau, nes medžiai nepasiruošę ir neparuošti. O juk kažkada buvo normalus dalykas įtraukti į ‘‘genėjimo repertuarą‘‘ specialius metodus apsaugoti šakas nuo sniego svorio, nesvarbu, ar tai vienas kitas medis, ar ištisos gyvatvorės.

Kai pasiimu sekatorių ir patraukiu medžių formuoti, visada pamenu savo osteopato pamokas, kaip reikia judėti dirbant: pusiausvyra; keliant sunkų dalyką rankos turi būti kuo arčiau korpuso; geriau palypėti, negu siekti ko nors persikreipus – vėlgi, judesys amplitudėje kuo arčiau kūno. Su medžiais taip pat kaip su žmonėmis. Pusiausvyra. Tvirtas pagrindas kaip stuburas ir kad rankos/šakos nesimakaluotų. Arba kaip plaštaka su pirštais – ženklų kalba su draugu. Betgi taip ir yra!

Norime mes to ar ne, augalus mes vartojame, o tą būtina daryti atsakingai. Ir paskutiniai sakiniai yra apie tai, kas turi būti pradžioje– sodinkite augalus atsakingai, tinkamą augalą į tinkamą vietą ir tinkamas sąlygas – tai vienintelis garantas, kad jie galės augti ir gyventi ilgai, netrikdomi bereikalingo įsikišimo. Formuokite nuo pat pradžių, ne nuo daigo, o nuo sprendimo, o prevencija galima su minimaliu įsikišimu, nereikia laukti iki drastiškų dramų.

Štai tokio pobūdžio žinios reikalingos prieš pasiraitojant rankoves su sekatoriumi ir pjūklu. Pirmiausia – apie mus pačius…

Belieka tik pakviesti norinčius gilinti žinias į ArtGarden Studio mokymus – sodo matematika – tai duotybės ir sprendimai. Artimiausių kursų data: 03/10/2023

email: daniele.vysnia@artgarden.studio